Į Tytuvėnų pagalbos prašymą paremti kuru šildytuvams, kurie naudojami džiovinti sulietas sienas,atsiliepė tiek geradarių, kad kunigas Rimantas Žaromskis suka galvą, kur galėtų sandėliuoti paaukotą kurą.

"Man vienam viską sukoordinuoti jau trūksta rankų. Į mūsų pagalbos prašymą atsiliepė vietinės degalinės, pavieniai ūkininkai iš visos Lietuvos. Tai labai guodžia ir džiugina širdį. Tvarkomės, meldžiamės, tikrai atsitiesime po nelaimės", - sako R. Žaromskis.

Vos paskelbus prašymą paremti kuru, į jį atsiliepė kiekvienas galintis padėti. Vienas ūkininkas iš Luokės pasiūlė atvežti net toną kuro, todėl kol kas grėsmės, kad bažnyčios skliautai užšals, nėra.

45 tūkst. litų bažnyčios šildymui jau skyrė ir draudimo kompanija.

Tytuvėnų bažnyčiai džiovinti pastatytos dvi šiltą orą pučiančios „raketos“. Vienai tokiai raketai per parą reikia 60 litrų dyzelinio kuro. Dosniai finansinę paramą parapijai skiria ne tik tytuvėniškiai, bet ir visi, sukrėsti gaisro Tytuvėnuose. Kunigas sako, kad į sąskaitą kasdien plaukia aukos bažnyčiai atstatyti.

"Mūsų bažnyčia yra nešildoma, o gesinant gaisrą vandeniu sulieti skliautai persigėrė drėgme. Kad šaltis nepadarytų neigiamo poveikio, bažnyčios viduje yra šildomas oras tokiais šildytuvais, kurie veikia dyzelinio kuro pagalba. Mūsų parapijiečių dėka buvo informuota visuomenė, ir labai greitai sulaukiau labai daug skambučių. Tikrai siūlo ir ūkininkai, ir verslininkai pagalbą dyzeliniu kuru. Bet kita problema - neturėčiau galimybės kažkur laikyti ar sandėliuoti tiek, kiek jie siūlo. Ūkininkai netgi siūlo toną dyzelino! O kur aš laikysiu - kolonėlės tai neturiu...", - kalbėjo Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios klebonas kunigas Rimantas Žaromskis, pirmadienį dalyvavęs pasitarime Vyriausybėje.

Pasak jo, finansinė parama daugelį dalykų palengvina ir išsprendžia, degalinių Tytuvėnuose ir Kelmėje savininkai esą pasiryžę paremti didžiulės nelaimės ištiktą Tytuvėnų parapiją.

Pasak klebono, Vyriausybės numatomą skirti 150-200 tūkst. Lt paramą iš Vyriausybės rezervo fondo tikimasi panaudoti greitesniam nudegusiam vienuolyno stogui uždengti. "Jeigu ateitų pavasaris ar lietūs, kad ta drėgmė dar giliau neįsiskverbtų gilyn į mūrą. Dabar ta sudrėkusi akmens vata visa nuimta, būtų naujas pašiltinimas ir plėvelė uždengta, kad naujos drėgmės nebepatektų ir neturėtume dar didesnių bėdų. O bažnyčios stogas aplopytas", - kalbėjo R. Žaromskis.

Jis nesiryžo įvardyti lėšų sumos, reikalingos vienuolynui restauruoti ir naujam stogui uždengti, bet nemano, kad tam reiktų dešimčių milijonų litų. "Už tokius pinigus būtų galima pastatyti naują bažnyčią... Juk neįmanoma įkainoti prarastų vertybių nei jų atkurti - šimtmečių nesugrąžinsi. Kiek maldų išklausė tos relikvijos arba monstrancijos, kiek žmonių buvo palaiminta, kiek meldėsi... Nieko nesugrąžinsi. Nukalti galima iš naujo, bet vertė bus kita, šiuolaikinė", - apgailestavo dėl vienuolyno muziejuje sudegusių sakralinių vertybių kunigas R. Žaromskis.

Sausio 26-osios naktį Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje kilęs gaisras visiškai suniokojo vienuolyne įkurtą Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejų ir jame buvusias sakralines vertybes. Kultūros ministro žiniomis, iš vienuolyne buvusių daugiau kaip 340 vertybių sudegė apie 30. Prarasti vertingiausi eksponatai - liturginiai reikmenys, rūbai, paveikslai, bažnytinės knygos.