2012 m. Gegužės 21 d., Pirmadienis,
2012 vasario 1 14:41, www.kelmiskis.lt
Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 Lt, senatvės pensija – beveik 200 Lt, o komunalinių paslaugų tarifai – net kelis kartus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas.
Pasirodo Kelmės senjorai kartu su Šilalės, Pagėgių, Šalčininkų ir Skuodo pensininkais gauna mažiausias pensijas Lietuvoje.
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, atlikęs lyginamąją savivaldybių analizę, išsiaiškino, kad Jau antri metai, kaip šiuose savivaldybėse vyrauja mažiausios vidutinės pensijos.
Teigiama, kad įtakos turi tai, jog būtent šios savivaldybės savo teritorijose turi didžiausią kaimiškų vietovių dalį.
Priešinga situacija yra Pakruojo savivaldybėje. Nuo solidžiausias pensijas gaunančių didžiųjų miestų senjorų beveik neatsilieka ir ankstesnių pramonės centrų – Alytaus ir Šiaurės Lietuvos regiono miestų (Pakruojo, Pasvalio) – gyventojai.
Tokį pensijų skirtumą lemia skirtingas darbo užmokestis regionuose. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc., tuo pačiu metu pagilėjo ir regioninė atskirtis.
Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odeta Bložienės, „Didelius skirtumus tarp didžiųjų miestų ir jų rajonų savivaldybių labiausiai lemia tai, jog ekonominė veikla sukoncentruota didmiesčių teritorijose. Tuo tarpu rajonų savivaldybėse ekonominė veikla išvystyta gerokai mažiau, todėl jos priimtinesnės kaip gyvenamoji vieta“.
Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. 2011 m. III ketvirtį vidutinis Lietuvos gyventojų darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1645 Lt per mėnesį. Daugiau už šalies vidurkį uždirbo ne tik Vilniaus (1880 Lt), bet ir Klaipėdos miesto, Visagino, Mažeikių rajono, Jonavos rajono bei Elektrėnų savivaldybių gyventojai.
„Šiuose miestuose įsikūrę specifiniai, visos šalies ūkiui reikšmingi objektai – jūrų uostas, atominė ir Lietuvos elektrinės, naftos perdirbimo, chemijos produktų gamyklos. Tad nieko keisto, jog daugelis šių savivaldybių darbo užmokesčio „varžybose“ pirmauja jau ne pirmą dešimtmetį. Stambių pramonės objektų svarbą savivaldybės gyventojų gerovei įrodė Elektrėnai – 2011 m. I ketvirtį, sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės darbą, Elektrėnuose pirmąsyk darbo užmokestis viršijo šalies vidurkį“, – teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų vadovė Lietuvoje.
Mažiausiai gyventojai uždirba tose savivaldybėse, kuriose veikia mažiau įmonių, o darbo jėga mažai konkurencinga. Net 1200 Lt „į rankas“ nesiekia vidutinis darbo užmokestis Šalčininkų rajono savivaldybėje (1163 Lt). Nedideli atlyginimai išliko ir Kalvarijos (1250 Lt) bei Kretingos (1260 Lt) rajonų savivaldybėse.
Pasirodo Kelmės senjorai kartu su Šilalės, Pagėgių, Šalčininkų ir Skuodo pensininkais gauna mažiausias pensijas Lietuvoje.
„Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, atlikęs lyginamąją savivaldybių analizę, išsiaiškino, kad Jau antri metai, kaip šiuose savivaldybėse vyrauja mažiausios vidutinės pensijos.
Teigiama, kad įtakos turi tai, jog būtent šios savivaldybės savo teritorijose turi didžiausią kaimiškų vietovių dalį.
Priešinga situacija yra Pakruojo savivaldybėje. Nuo solidžiausias pensijas gaunančių didžiųjų miestų senjorų beveik neatsilieka ir ankstesnių pramonės centrų – Alytaus ir Šiaurės Lietuvos regiono miestų (Pakruojo, Pasvalio) – gyventojai.
Tokį pensijų skirtumą lemia skirtingas darbo užmokestis regionuose. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc., tuo pačiu metu pagilėjo ir regioninė atskirtis.
Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odeta Bložienės, „Didelius skirtumus tarp didžiųjų miestų ir jų rajonų savivaldybių labiausiai lemia tai, jog ekonominė veikla sukoncentruota didmiesčių teritorijose. Tuo tarpu rajonų savivaldybėse ekonominė veikla išvystyta gerokai mažiau, todėl jos priimtinesnės kaip gyvenamoji vieta“.
Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. 2011 m. III ketvirtį vidutinis Lietuvos gyventojų darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1645 Lt per mėnesį. Daugiau už šalies vidurkį uždirbo ne tik Vilniaus (1880 Lt), bet ir Klaipėdos miesto, Visagino, Mažeikių rajono, Jonavos rajono bei Elektrėnų savivaldybių gyventojai.
„Šiuose miestuose įsikūrę specifiniai, visos šalies ūkiui reikšmingi objektai – jūrų uostas, atominė ir Lietuvos elektrinės, naftos perdirbimo, chemijos produktų gamyklos. Tad nieko keisto, jog daugelis šių savivaldybių darbo užmokesčio „varžybose“ pirmauja jau ne pirmą dešimtmetį. Stambių pramonės objektų svarbą savivaldybės gyventojų gerovei įrodė Elektrėnai – 2011 m. I ketvirtį, sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės darbą, Elektrėnuose pirmąsyk darbo užmokestis viršijo šalies vidurkį“, – teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų vadovė Lietuvoje.
Mažiausiai gyventojai uždirba tose savivaldybėse, kuriose veikia mažiau įmonių, o darbo jėga mažai konkurencinga. Net 1200 Lt „į rankas“ nesiekia vidutinis darbo užmokestis Šalčininkų rajono savivaldybėje (1163 Lt). Nedideli atlyginimai išliko ir Kalvarijos (1250 Lt) bei Kretingos (1260 Lt) rajonų savivaldybėse.
Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.
