2012 m. Gegužės 21 d., Pirmadienis,
2012 sausio 22 07:19, www.etaplius.lt
Kaimiškosiose šalies vietovėse net 80 proc. gyvenamųjų namų padengta asbesto danga - šiferiu. Norintys gyventi nerizikuodami savo sveikata jau gali teikti paraiškas dalyvauti asbesto stogų keitimo programoje, tačiau sambrūzdžio nėra.
Daugelis neatitinka kriterijų paramai gauti, kiti galbūt bijo pasikabinti akmenį po kaklu, nes gavus paramą atsiranda begalė apribojimų.
Suskubs paskutinę minutę?
Prieš pat Naujuosius, gruodžio 27-ąją, žemės ūkio ministras patvirtino naujas asbesto stogų dangos keitimo taisykles. Kaimo vietovėse esantiems stogams renovuoti bus skirta 60 mln. litų, numatant didžiausią paramos sumą vienam projektui 10 tūkst. Paraiškas finansinei paramai gauti buvo galima pradėti teikti šį pirmadienį, sausio 16 d.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjos Lidijos Rusteikienės pasiteiravus, ar nebuvo skyriuje sujudimo – ar nesuskubo Šiaulių apskrities gyventojai pateikti paraiškų, sulaukta kategoriško atsakymo – visą reikiamą informaciją teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra Vilniuje.
Šios agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė, suteikti konkrečios informacijos taip pat negalėjo. „Dar tik pirmosios dienos, kai gyventojai gali pateikti paraiškas, todėl didelio antplūdžio nepastebime“, – teigė ji. Neskubama, matyt, dėl lietuvių būdo viską pasilikti paskutinei minutei. O gal yra kitų priežasčių delsti?
Taisyklės jau keičiamos
Skubantys kreiptis dėl paramos kaimo vietovių gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad sausio 13-ąją, paskutinę dieną prieš paraiškų teikimo pradžią, buvo pakeistos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės, kuriose numatoma paramos teikimo tvarka ir sąlygos. Nejau tiek ilgai aptartas ir vis niekaip nepradėtas įgyvendinti projektas, turėjęs būti iki smulkmenų išlaižytas, vis dar turi trūkumų?
Vienas svarbiausių pakeitimų – paramos gali kreiptis ne tik vienbučių, bet ir dvibučių ar daugiabučių namų savininkai, tiesa, reikalingas visų jų sutikimas stogui keisti. Pakeista ir paramos paraiškos forma, tad gyventojams reikėtų būti atidiems ir nepildyti pirminės patvirtintos.
Truputį išplečiant parama galinčių pasinaudoti gyventojų ratą, matyt, pagalvota apie tai, kad tų gyventojų, ne norinčių, bet galinčių realiai dalyvauti asbesto stogų keitimo programoje, gali būti ne tiek ir daug. Priežastys? Jų daug.
Primena viešuosius pirkimus
Panagrinėjus Žemės ūkio ministerijos pateiktas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu taisykles, galima susidaryti įspūdį, kad šia parama galės pasinaudoti nedaug gyventojų.
Viena iš sąlygų – paraiškos teikėjas negali būti dalyvavęs bet kokioje kitoje Europos Sąjungos teikiamoje paramoje, tačiau didžioji dalis kaimo gyventojų – smulkieji ar stambieji ūkininkai – tikrai yra pasinaudoję kokia nors ES parama. Tiesa, vėliau Žemės ūkio ministerijos atstovė patikslino, kad šiems žmonėms parama stogams bus teikiama, tiesiog jie neturės pirmumo teisės.Iš fondo remiama 50 proc. vertės ir skiriama ne daugiau nei 10 tūkst. litų suma.
Finansavimas bus skiriamas asbesto atliekų transportavimo ir utilizavimo paslaugai pirkti, statybinėms – stogo keitimo – medžiagoms įsigyti. Statybos darbai, atliekami ūkio, rangos ar mišriuoju būdu, nebus finansuojami. Apmokėjimai bus atliekami dviem etapais – įsigijus medžiagas ir atlikus darbus, todėl gyventojams iš pradžių reikės turėti gana apvalią sumą senam stogui pasikeisti.Prieš įsigyjant medžiagas nereikės organizuoti savotiško „viešojo pirkimo“, kad būtų užtikrinta, jog stogo danga ir jos pakeitimo darbai perkami mažiausia kaina, nes yra nustatytos maksimalios kainos, kurių dalį dengs programa.
Pinigai už nupirktas medžiagas bus grąžinti jau atlikus darbus, siekiant išvengti jų panaudojimo kitoms reikmėms.
Atsirado ir svarstančiųjų, jog jei jau viskas turi būti atliekama griežtai laikantis ES įgyvendinamų projektų taisyklių, tai prie namo turėtų būti pastatytas stovas, kuriame turėtų būti užrašas „Projektą iš dalies finansuoja ES“, nurodytas projekto įgyvendinimo terminas.
Gyventojai teigia, kad jiems duota per mažai laiko paraiškoms pateikti. Tie, kurie tam iš anksto rengėsi, gal ir suspės, nes jų nekilnojamasis turtas, į kurį bus investuojama, yra inventorizuotas pagal Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašą. Tokių pastatų Šiaulių rajone yra apie 2500.
Senyvo amžiaus žmonės vargu ar sugebės užpildyti sudėtingą paraiškos formą, todėl jiems gali prireikti profesionalių konsultantų pagalbos, aišku, mokamos.
Paramos gavėjai turės ir tam tikrų įsipareigojimų, vienas kurių, bene labiausiai keliantis nerimą kaimo gyventojams, – per artimiausius penkerius metus neparduoti savo gyvenamojo namo. Ministerijos atstovė teigė, kad šis kriterijus irgi nėra labai griežtas: „Nebus galima šio turto nei parduoti, nei įkeisti, tiesa, jei gyventojui susiklostytų tam tikros aplinkybės, jis turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą su motyvuotu prašymu, kodėl nori parduoti būstą. Kitas svarbus dalykas, dėl kurio norėčiau nuraminti visus, – programoje dalyvaujantiems gyventojams nereikės apdrausti būsto, nors daugelyje kitų programų tai yra privaloma.“
Statybų bendrovės užuodė pinigus?
Iki 2009 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas turėjo galimybę kompiuterį ir kitą jo įrangą įsigyti pigiau – Vyriausybė buvo numačiusi lengvatą, kuria gyventojas galėjo pasinaudoti už vieną kartą per penkerius metus įsigytą asmeninį kompiuterį. 2009 m. sausio 1 d. ši lengvata buvo panaikinta. Kompiuteriai tuomet iškart itin atpigo...
Kas tokiais atvejais iš tikrųjų gauna paramą? Formaliai – gyventojai, realiai – prekeiviai. Ar neatsitiks panaši situacija, pradėjus veikti asbesto stogų keitimo programai?
Interneto paieškos laukelyje įrašius „asbesto stogų keitimo programa“ galima įsitikinti, kad reklama, t. y. verslas, karaliauja, nors tikimasi rasti informacijos apie dalyvavimo programoje kriterijus, terminus ir kt. dominančius dalykus. Pirmi pateikti rezultatai – įmonių, siūlančių pasikeisti stogo dangą. Pateikiama ir jos kaina. Tiesa, pateikiama ir maksimali kompensuojama kaina, pvz., už vieną plieninių čerpių imitacijos dangos kvadratinį metrą (įskaitant izoliacinį sluoksnį, skardos profilių kraigus, vėjalentes, laštakius, lietaus nuvedimo sistemos latakus ir lietvamzdžius, sniego užtvaras) galima mokėti iki 60 Lt, tad stogų dangomis prekiaujančioms firmoms dar yra kur kainas kelti.
Pavarčius pernai metų statybinių medžiagų parduotuvių prekių katalogus, nesunku rasti įvairių stogų dangų pasiūlymų, pavyzdžiui, plieninę stogų dangą „Stratos“ rugpjūtį prekybos centre „Bauhof“ buvo galima įsigyti už 22,99 Lt / kv. m. Pasidomėję įvairiose firmose, kiek tokia danga dabar kainuoja, sužinojome, kad ji šiuo metu brangesnė keletu ar keliolika litų. Sužinojome ir tai, kad firmos ima ir tam tikrą mokestį už stogo ploto išmatavimą. „Pagalvokite patys – reikia vykti į rajonus, kartais net labai toli. Kainuoja degalai, gaištamas laikas. O jei klientas persigalvos ir atsisakys užsisakyti pas mus stogą?“ – teigė vienos iš stogų dangas parduodančių firmų vadybininkė.
Miestiečiai nusivylę
Pagal programą bus finansuojamas tik gyvenamųjų namų senų šiferio stogų dangų keitimas gyvenantiesiems kaime. Bet ir čia nustatyta tam tikrų apribojimų, pvz., parama teikiama tik tiems gyventojams, kurie ne mažiau nei penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Bet kodėl tada pirmumas taikomas pareiškėjui, grįžusiam iš emigracijos? Jeigu jis buvo deklaravęs emigraciją, tai jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už jūrų marių.
|
Šiauliuose gyvenamąją vietą deklaravęs, bet Žemaitijos vidury jau beveik 15 metų gyvenantis vyras piktinasi, kad negali pretenduoti į paramą. „Rašiau laišką ministerijai, argumentavau, kodėl gyvenamąją vietą deklaravau mieste. Jie net nesileido į kalbas – aklai vadovaujasi nustatytomis taisyklėmis“, – guodėsi jis.
„Ne paslaptis, kad nemažai kaimo gyventojų neturi pinigų net elementariausiems poreikiams patenkinti, taupo kiek įmanydami, juk kaime labai opi nedarbo problema. Iš kur jie turės pinigų stogui pasikeisti, jei sienos ir langai kiauri? – svarstė šiaulietis. – Jie nei remontavo tų stogų, nei remontuos, kaip gyveno, taip ir gyvens su šiferiniais.“
Anot Žemaitijos gyventojo, tinkamumo kriterijai paramai gauti nustatyti nelabai logiškai. Kodėl reikia ne mažiau nei penkerius metus būti deklaravus gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kodėl toje vietoje turi būti ne daugiau nei 6 tūkst. gyventojų, kodėl diskriminuojamos sodų bendrijos ar savivaldybės centrai, kodėl pirmumas taikomas pareiškėjui, grįžusiam iš emigracijos, pasiteiravome Žemės ūkio ministerijos. Atsakymo sulaukėme iškalbingo...
„Tyčiotis negarbinga...“
„Visą reikalingą informaciją apie stogų keitimą galite rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt. Reikia atkreipti dėmesį, kad stogų atnaujinimo programa vykdoma iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, tad naudos gavėjai, suprantama, yra kaimo žmonės, o ne miestelėnai, norintys atnaujinti savo sodybą ar sodo namelį....
Tyčiotis ir koneveikti kaimo gyventojus labai jau negarbinga, juolab pačiam įsigijus sodybą kaime. Programos paramos priemonės ir taisyklės daugiau nei pusę metų buvo derinamos visose ES atsakingose institucijose, todėl manome, jog komentarai, kad „nelogiški prioritetai“, kad „programa pasmerkta žlugti“ ir kad „neapsimoka“, yra nekorektiški, todėl suteikti papildomos informacijos nematome galimybių. Žmonės visuomet gali turėti savo nuomonę ir turi galimybę rinktis dalyvauti programoje arba ne. Na, o nusivylusiems miesto gyventojams belieka pasiūlyti kreiptis į Aplinkos ministeriją...“ – atsakė Vilius Rekevičius, Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas.
Atsiprašome, jei iš tikrųjų įžeidėme kaimo gyventojus, neišgalinčius dalyvauti asbesto stogų keitimo programoje. Kita vertus, jaučiamės, lyg būtume įžeidę ir Žemės ūkio ministeriją. O gal ji pati suvokia, kad ne viskas asbesto keitimo programoje aišku ir skaidru?
Kad gyventojams būtų aiškiau, Žemės ūkio ministerija organizuoja seminarų visose šalies savivaldybėse ciklą. Šiaulių rajono savivaldybėje toks susitikimas įvyko vakar. Susidomėjimas buvo milžiniškas – salėje pritrūko vietų. Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus salėje seminaras vyks sausio 26 d. 10 val., Naujosios Akmenės rajono savivaldybės salėje – vasario 2 d. 14 val., Joniškio rajono savivaldybės didžiojoje salėje – vasario 3 d. 11 val., o Pakruojo rajono savivaldybės didžiojoje salėje – vasario 3 d. 14 val.
Asbestas gamintas masiškai
Asbestą dėl kenksmingų sveikatai savybių 1976 m. Tarptautinis vėžio tyrimo centras įrašė į kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip vėžį sukeliančią medžiagą. Teisės aktais Lietuvoje, kaip ir visoje ES, naudoti asbestą yra uždrausta, tačiau vis dar daug žmonių gyvena jo turinčioje aplinkoje.
Nuo 1961 m. Lietuvoje buvo panaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Tuomet naujojoje Akmenėje veikianti gamykla, kaip ir kiti stogų dangų gamintojai, masiškai gamino asbesto stogų dangą – šiferį. Šios medžiagos yra beveik visuose sovietmečiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.
Nustatyta, kad asbestas pavojingiausias renovuojant namus, nes didžiausią pavojų kelia asbesto dulkės, susidarančios keičiant ar taisant stogą.
Daugelis neatitinka kriterijų paramai gauti, kiti galbūt bijo pasikabinti akmenį po kaklu, nes gavus paramą atsiranda begalė apribojimų.
Suskubs paskutinę minutę?
Prieš pat Naujuosius, gruodžio 27-ąją, žemės ūkio ministras patvirtino naujas asbesto stogų dangos keitimo taisykles. Kaimo vietovėse esantiems stogams renovuoti bus skirta 60 mln. litų, numatant didžiausią paramos sumą vienam projektui 10 tūkst. Paraiškas finansinei paramai gauti buvo galima pradėti teikti šį pirmadienį, sausio 16 d.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjos Lidijos Rusteikienės pasiteiravus, ar nebuvo skyriuje sujudimo – ar nesuskubo Šiaulių apskrities gyventojai pateikti paraiškų, sulaukta kategoriško atsakymo – visą reikiamą informaciją teikia Nacionalinė mokėjimo agentūra Vilniuje.
Šios agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė, suteikti konkrečios informacijos taip pat negalėjo. „Dar tik pirmosios dienos, kai gyventojai gali pateikti paraiškas, todėl didelio antplūdžio nepastebime“, – teigė ji. Neskubama, matyt, dėl lietuvių būdo viską pasilikti paskutinei minutei. O gal yra kitų priežasčių delsti?
Taisyklės jau keičiamos
Skubantys kreiptis dėl paramos kaimo vietovių gyventojai turėtų atkreipti dėmesį, kad sausio 13-ąją, paskutinę dieną prieš paraiškų teikimo pradžią, buvo pakeistos veiklos srities įgyvendinimo taisyklės, kuriose numatoma paramos teikimo tvarka ir sąlygos. Nejau tiek ilgai aptartas ir vis niekaip nepradėtas įgyvendinti projektas, turėjęs būti iki smulkmenų išlaižytas, vis dar turi trūkumų?
Vienas svarbiausių pakeitimų – paramos gali kreiptis ne tik vienbučių, bet ir dvibučių ar daugiabučių namų savininkai, tiesa, reikalingas visų jų sutikimas stogui keisti. Pakeista ir paramos paraiškos forma, tad gyventojams reikėtų būti atidiems ir nepildyti pirminės patvirtintos.
Truputį išplečiant parama galinčių pasinaudoti gyventojų ratą, matyt, pagalvota apie tai, kad tų gyventojų, ne norinčių, bet galinčių realiai dalyvauti asbesto stogų keitimo programoje, gali būti ne tiek ir daug. Priežastys? Jų daug.
Primena viešuosius pirkimus
Panagrinėjus Žemės ūkio ministerijos pateiktas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ įgyvendinimo planavimo būdu taisykles, galima susidaryti įspūdį, kad šia parama galės pasinaudoti nedaug gyventojų.
Viena iš sąlygų – paraiškos teikėjas negali būti dalyvavęs bet kokioje kitoje Europos Sąjungos teikiamoje paramoje, tačiau didžioji dalis kaimo gyventojų – smulkieji ar stambieji ūkininkai – tikrai yra pasinaudoję kokia nors ES parama. Tiesa, vėliau Žemės ūkio ministerijos atstovė patikslino, kad šiems žmonėms parama stogams bus teikiama, tiesiog jie neturės pirmumo teisės.Iš fondo remiama 50 proc. vertės ir skiriama ne daugiau nei 10 tūkst. litų suma.
Finansavimas bus skiriamas asbesto atliekų transportavimo ir utilizavimo paslaugai pirkti, statybinėms – stogo keitimo – medžiagoms įsigyti. Statybos darbai, atliekami ūkio, rangos ar mišriuoju būdu, nebus finansuojami. Apmokėjimai bus atliekami dviem etapais – įsigijus medžiagas ir atlikus darbus, todėl gyventojams iš pradžių reikės turėti gana apvalią sumą senam stogui pasikeisti.Prieš įsigyjant medžiagas nereikės organizuoti savotiško „viešojo pirkimo“, kad būtų užtikrinta, jog stogo danga ir jos pakeitimo darbai perkami mažiausia kaina, nes yra nustatytos maksimalios kainos, kurių dalį dengs programa.
Pinigai už nupirktas medžiagas bus grąžinti jau atlikus darbus, siekiant išvengti jų panaudojimo kitoms reikmėms.
Atsirado ir svarstančiųjų, jog jei jau viskas turi būti atliekama griežtai laikantis ES įgyvendinamų projektų taisyklių, tai prie namo turėtų būti pastatytas stovas, kuriame turėtų būti užrašas „Projektą iš dalies finansuoja ES“, nurodytas projekto įgyvendinimo terminas.
Gyventojai teigia, kad jiems duota per mažai laiko paraiškoms pateikti. Tie, kurie tam iš anksto rengėsi, gal ir suspės, nes jų nekilnojamasis turtas, į kurį bus investuojama, yra inventorizuotas pagal Asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos aprašą. Tokių pastatų Šiaulių rajone yra apie 2500.
Senyvo amžiaus žmonės vargu ar sugebės užpildyti sudėtingą paraiškos formą, todėl jiems gali prireikti profesionalių konsultantų pagalbos, aišku, mokamos.
Paramos gavėjai turės ir tam tikrų įsipareigojimų, vienas kurių, bene labiausiai keliantis nerimą kaimo gyventojams, – per artimiausius penkerius metus neparduoti savo gyvenamojo namo. Ministerijos atstovė teigė, kad šis kriterijus irgi nėra labai griežtas: „Nebus galima šio turto nei parduoti, nei įkeisti, tiesa, jei gyventojui susiklostytų tam tikros aplinkybės, jis turi kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą su motyvuotu prašymu, kodėl nori parduoti būstą. Kitas svarbus dalykas, dėl kurio norėčiau nuraminti visus, – programoje dalyvaujantiems gyventojams nereikės apdrausti būsto, nors daugelyje kitų programų tai yra privaloma.“
Statybų bendrovės užuodė pinigus?
Iki 2009 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas turėjo galimybę kompiuterį ir kitą jo įrangą įsigyti pigiau – Vyriausybė buvo numačiusi lengvatą, kuria gyventojas galėjo pasinaudoti už vieną kartą per penkerius metus įsigytą asmeninį kompiuterį. 2009 m. sausio 1 d. ši lengvata buvo panaikinta. Kompiuteriai tuomet iškart itin atpigo...
Kas tokiais atvejais iš tikrųjų gauna paramą? Formaliai – gyventojai, realiai – prekeiviai. Ar neatsitiks panaši situacija, pradėjus veikti asbesto stogų keitimo programai?
Interneto paieškos laukelyje įrašius „asbesto stogų keitimo programa“ galima įsitikinti, kad reklama, t. y. verslas, karaliauja, nors tikimasi rasti informacijos apie dalyvavimo programoje kriterijus, terminus ir kt. dominančius dalykus. Pirmi pateikti rezultatai – įmonių, siūlančių pasikeisti stogo dangą. Pateikiama ir jos kaina. Tiesa, pateikiama ir maksimali kompensuojama kaina, pvz., už vieną plieninių čerpių imitacijos dangos kvadratinį metrą (įskaitant izoliacinį sluoksnį, skardos profilių kraigus, vėjalentes, laštakius, lietaus nuvedimo sistemos latakus ir lietvamzdžius, sniego užtvaras) galima mokėti iki 60 Lt, tad stogų dangomis prekiaujančioms firmoms dar yra kur kainas kelti.
Pavarčius pernai metų statybinių medžiagų parduotuvių prekių katalogus, nesunku rasti įvairių stogų dangų pasiūlymų, pavyzdžiui, plieninę stogų dangą „Stratos“ rugpjūtį prekybos centre „Bauhof“ buvo galima įsigyti už 22,99 Lt / kv. m. Pasidomėję įvairiose firmose, kiek tokia danga dabar kainuoja, sužinojome, kad ji šiuo metu brangesnė keletu ar keliolika litų. Sužinojome ir tai, kad firmos ima ir tam tikrą mokestį už stogo ploto išmatavimą. „Pagalvokite patys – reikia vykti į rajonus, kartais net labai toli. Kainuoja degalai, gaištamas laikas. O jei klientas persigalvos ir atsisakys užsisakyti pas mus stogą?“ – teigė vienos iš stogų dangas parduodančių firmų vadybininkė.
Miestiečiai nusivylę
Pagal programą bus finansuojamas tik gyvenamųjų namų senų šiferio stogų dangų keitimas gyvenantiesiems kaime. Bet ir čia nustatyta tam tikrų apribojimų, pvz., parama teikiama tik tiems gyventojams, kurie ne mažiau nei penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę kaimo vietovėje, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Bet kodėl tada pirmumas taikomas pareiškėjui, grįžusiam iš emigracijos? Jeigu jis buvo deklaravęs emigraciją, tai jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už jūrų marių.
|
Šiauliuose gyvenamąją vietą deklaravęs, bet Žemaitijos vidury jau beveik 15 metų gyvenantis vyras piktinasi, kad negali pretenduoti į paramą. „Rašiau laišką ministerijai, argumentavau, kodėl gyvenamąją vietą deklaravau mieste. Jie net nesileido į kalbas – aklai vadovaujasi nustatytomis taisyklėmis“, – guodėsi jis.
„Ne paslaptis, kad nemažai kaimo gyventojų neturi pinigų net elementariausiems poreikiams patenkinti, taupo kiek įmanydami, juk kaime labai opi nedarbo problema. Iš kur jie turės pinigų stogui pasikeisti, jei sienos ir langai kiauri? – svarstė šiaulietis. – Jie nei remontavo tų stogų, nei remontuos, kaip gyveno, taip ir gyvens su šiferiniais.“
Anot Žemaitijos gyventojo, tinkamumo kriterijai paramai gauti nustatyti nelabai logiškai. Kodėl reikia ne mažiau nei penkerius metus būti deklaravus gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, kodėl toje vietoje turi būti ne daugiau nei 6 tūkst. gyventojų, kodėl diskriminuojamos sodų bendrijos ar savivaldybės centrai, kodėl pirmumas taikomas pareiškėjui, grįžusiam iš emigracijos, pasiteiravome Žemės ūkio ministerijos. Atsakymo sulaukėme iškalbingo...
„Tyčiotis negarbinga...“
„Visą reikalingą informaciją apie stogų keitimą galite rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt. Reikia atkreipti dėmesį, kad stogų atnaujinimo programa vykdoma iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, tad naudos gavėjai, suprantama, yra kaimo žmonės, o ne miestelėnai, norintys atnaujinti savo sodybą ar sodo namelį....
Tyčiotis ir koneveikti kaimo gyventojus labai jau negarbinga, juolab pačiam įsigijus sodybą kaime. Programos paramos priemonės ir taisyklės daugiau nei pusę metų buvo derinamos visose ES atsakingose institucijose, todėl manome, jog komentarai, kad „nelogiški prioritetai“, kad „programa pasmerkta žlugti“ ir kad „neapsimoka“, yra nekorektiški, todėl suteikti papildomos informacijos nematome galimybių. Žmonės visuomet gali turėti savo nuomonę ir turi galimybę rinktis dalyvauti programoje arba ne. Na, o nusivylusiems miesto gyventojams belieka pasiūlyti kreiptis į Aplinkos ministeriją...“ – atsakė Vilius Rekevičius, Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas.
Atsiprašome, jei iš tikrųjų įžeidėme kaimo gyventojus, neišgalinčius dalyvauti asbesto stogų keitimo programoje. Kita vertus, jaučiamės, lyg būtume įžeidę ir Žemės ūkio ministeriją. O gal ji pati suvokia, kad ne viskas asbesto keitimo programoje aišku ir skaidru?
Kad gyventojams būtų aiškiau, Žemės ūkio ministerija organizuoja seminarų visose šalies savivaldybėse ciklą. Šiaulių rajono savivaldybėje toks susitikimas įvyko vakar. Susidomėjimas buvo milžiniškas – salėje pritrūko vietų. Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus salėje seminaras vyks sausio 26 d. 10 val., Naujosios Akmenės rajono savivaldybės salėje – vasario 2 d. 14 val., Joniškio rajono savivaldybės didžiojoje salėje – vasario 3 d. 11 val., o Pakruojo rajono savivaldybės didžiojoje salėje – vasario 3 d. 14 val.
Asbestas gamintas masiškai
Asbestą dėl kenksmingų sveikatai savybių 1976 m. Tarptautinis vėžio tyrimo centras įrašė į kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip vėžį sukeliančią medžiagą. Teisės aktais Lietuvoje, kaip ir visoje ES, naudoti asbestą yra uždrausta, tačiau vis dar daug žmonių gyvena jo turinčioje aplinkoje.
Nuo 1961 m. Lietuvoje buvo panaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. Tuomet naujojoje Akmenėje veikianti gamykla, kaip ir kiti stogų dangų gamintojai, masiškai gamino asbesto stogų dangą – šiferį. Šios medžiagos yra beveik visuose sovietmečiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.
Nustatyta, kad asbestas pavojingiausias renovuojant namus, nes didžiausią pavojų kelia asbesto dulkės, susidarančios keičiant ar taisant stogą.
Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.
