2012 m. Gegužės 21 d., Pirmadienis,
2012 vasario 1 10:02, www.kelmiskis.lt
Kas antri metai Lietuvoje organizuojama šokių šventė „Aguonėlė“. Ji organizuojama ir mūsų rajone. Sausio 26 dieną į Kelmės kultūros centrą sugūžėjo didelis būrys šokėjų iš Kelmės meno mokyklos, Kelmės, Tytuvėnų kultūros centrų. Šventei ruošėsi ir mažieji Kražantės mokyklos 3b klasės šokėjai (mokytoja Lina Šimkevičienė).
Jie šoko Laimos Kiselienės „Žvirbliai“, Elenos Morkūnienės „Ant arkliukų“ šokius. Mokiniai grįžo patenkinti savo pasirodymu. Džiaugėsi šventės organizatorių įteikta saldžia dovana. O mokykla didžiuojasi savo mažaisiais šokėjais Guoda, Ugniumi, Evelina, Austėja, Milda, Laura, Roku, Arentu, Adomu, Urte, Emilija, Greta, Simonu, Benu, Karoliu, Matu ir jų mokytoja Lina. Šaunuoliai – jūs vieninteliai dalyviai iš bendrojo lavinimo mokyklų.Šokio istorija tiek pat ilga , kaip ir žmonijos istorija. Šokis - visų svarbiausių ir reikšmingiausių žmogaus įvykių palydovas.
Tačiau lietuviško šokio, kaip atskiro liaudies meno ar kultūrinio reiškinio, istorija siekia kiek daugiau nei šimtmetį. Praėjusio amžiaus pradžioje pirmą kartą Lietuvos choreografijos istorijoje lietuviškas šokis pakilo į sceną. Pirmą kartą scenoje pašoktą „Suktinį“ pirmiausia pamatė Peterburgo žiūrovai. Tai buvo 1903 metai. Šį šokį scenai pritaikęs Mikas Petrauskas savo atsiminimuose rašė: „Parašęs muziką, sutvarkiau ir patį šokį – pirmas aštuonias spragas pašokome bėgdami, o antras aštuonias – sukdamiesi“.
Kiek vėliau, 1905 metais sausio 3 dieną, lietuviškas šokis „Aguonulė“ pašoktas ir Lietuvoje, Kretingoje. Šešios merginos – Sofija Borkevičiūtė, Petronėlė Gaigalaitė, Juozapota ir Petronėlė Jurkutės, Elena Mekuškaitė, Eleonora Petrikytė, ratavusios šį šokį-ratelį atskleidė pirmąjį lietuvių choreografijos istorijos puslapį, kai lietuviškas šokis pakilo į sceną, ir autentiškas liaudies kūrinys tapo reginiu žiūrovams. Štai kaip apie tą įvykį atsiliepiama tuometinėje spaudoje: „Šešios merginos buvo tautiškais rūbais apsitaisiusios. Paskui prasidėjo tautiškas žaislas – „Aguonėlė“. Kokį jis įspūdį padarė, tai tas tiktai gali numatyti, kuris tą viską matė. Seni tetušiai ir senos motušės akis įsmeigę ir ausis ištempę laikė per visą lošimo laiką“.
Kražantės mokyklos info.
Jie šoko Laimos Kiselienės „Žvirbliai“, Elenos Morkūnienės „Ant arkliukų“ šokius. Mokiniai grįžo patenkinti savo pasirodymu. Džiaugėsi šventės organizatorių įteikta saldžia dovana. O mokykla didžiuojasi savo mažaisiais šokėjais Guoda, Ugniumi, Evelina, Austėja, Milda, Laura, Roku, Arentu, Adomu, Urte, Emilija, Greta, Simonu, Benu, Karoliu, Matu ir jų mokytoja Lina. Šaunuoliai – jūs vieninteliai dalyviai iš bendrojo lavinimo mokyklų.Šokio istorija tiek pat ilga , kaip ir žmonijos istorija. Šokis - visų svarbiausių ir reikšmingiausių žmogaus įvykių palydovas.
Tačiau lietuviško šokio, kaip atskiro liaudies meno ar kultūrinio reiškinio, istorija siekia kiek daugiau nei šimtmetį. Praėjusio amžiaus pradžioje pirmą kartą Lietuvos choreografijos istorijoje lietuviškas šokis pakilo į sceną. Pirmą kartą scenoje pašoktą „Suktinį“ pirmiausia pamatė Peterburgo žiūrovai. Tai buvo 1903 metai. Šį šokį scenai pritaikęs Mikas Petrauskas savo atsiminimuose rašė: „Parašęs muziką, sutvarkiau ir patį šokį – pirmas aštuonias spragas pašokome bėgdami, o antras aštuonias – sukdamiesi“.
Kiek vėliau, 1905 metais sausio 3 dieną, lietuviškas šokis „Aguonulė“ pašoktas ir Lietuvoje, Kretingoje. Šešios merginos – Sofija Borkevičiūtė, Petronėlė Gaigalaitė, Juozapota ir Petronėlė Jurkutės, Elena Mekuškaitė, Eleonora Petrikytė, ratavusios šį šokį-ratelį atskleidė pirmąjį lietuvių choreografijos istorijos puslapį, kai lietuviškas šokis pakilo į sceną, ir autentiškas liaudies kūrinys tapo reginiu žiūrovams. Štai kaip apie tą įvykį atsiliepiama tuometinėje spaudoje: „Šešios merginos buvo tautiškais rūbais apsitaisiusios. Paskui prasidėjo tautiškas žaislas – „Aguonėlė“. Kokį jis įspūdį padarė, tai tas tiktai gali numatyti, kuris tą viską matė. Seni tetušiai ir senos motušės akis įsmeigę ir ausis ištempę laikė per visą lošimo laiką“.
Kražantės mokyklos info.
Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.
