2012 m. Gegužės 21 d., Pirmadienis,
2012 vasario 4 09:00, www.joniskenas.lt
Ar tinkamai savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos aprūpintos technika ir įranga, ar jos gali atlikti joms patikėtas užduotis, ar kaimo gyventojai gali jaustis saugūs? Šie ir kiti klausimai buvo keliami vasario 3 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente surengtoje spaudos konferencijoje dėl šių komandų optimizavimo, jų parengties bei finansavimo.
Departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis, direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Vygandas Kurkulis ir departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Audrius Čiuplys taip pat atsakė į žurnalistų klausimus apie Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio gaisrą bei ugniagesių parengtį spaudžiant šalčiams.
Departamento direktorius R. Baniulis žurnalistus informavo, kad savivaldybių ugniagesių komandos užtikrina priešgaisrinę saugą kaime. „2009 m. sumažinus valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų biudžetus, reikėjo surasti optimalų būdą, kad skiriamos lėšos būtų panaudotos kuo efektyviau. Optimizacija turėjo vykti savaime – žmonės išeina į pensiją, į kitą darbą, išvažiuoja į užsienį, tiesiog į jų vietą nepriimti kitų darbuotojų. Tačiau per trejus metus 300 žmonių išėjo, o 300 buvo priimta. Be to, savivaldybių komandose dažniausiai budi vienas ugniagesys, kuris ir atvyksta į gaisrą. O gesinti gaisro vienam neįmanoma, turi būti bent du žmonės – vienas dirba prie siurblio, kitas – su gaisriniu švirkštu,“ – sakė direktorius.
Jis pažymėjo, kad tokia situacija netenkino. „Ieškojome kelių ir būdų, kaip ją pakeisti. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų tinklas mūsų šalyje yra pats tankiausias Baltijos valstybėse. Taigi buvo nutarta laikytis principo: „Geriau mažiau, bet geriau.“ Padalijus biudžetą iš komandų skaičiaus paaiškėjo, kad 40 komandų reikėtų sumažinti, kad likusios 260 galėtų užtikrinti stabilų darbą, jose būtų atnaujinta technika, didėtų žmonių motyvacija ir atlyginimai. Pastaruoju metu buvo nutarta sumažinti tik 23 komandas. Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Rokiškio, Vilkaviškio, nusprendė jas išlaikyti ir užtikrinti, kad jose budėtų po 2 žmones,“ – teigė R. Baniulis.
Direktoriaus pavaduotojas V. Kurkulis akcentavo, kad nuo 2009 m. savivaldybių komandoms daugiau lėšų nebuvo skiriama, o degalai brango, transporto išlaidos didėjo. „Taigi išlaikyti jų visų pasidarė nebeįmanoma. Be to, šiose komandose apie 34 proc. ugniagesių jau yra sulaukę 50 metų, o 16 proc. – per 55 metus. O juk ugniagesio darbas reikalauja daug ištvermės ir fizinių jėgų. Ir medikai nuo 55 metų jau neberekomenduoja dirbti tokio darbo,“ – sakė V. Kurkulis.
Daug klausimų žurnalistai pateikė ir apie Tytuvėnų gaisrą. Į juos atsakė departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas A. Čiuplys: „2009 m. birželio 29 d. Tytuvėnų ansamblis priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymu buvo uždarytas. Tų pačių metų rugsėjo 17 d. išduotas leidimas jį rekonstruoti. Rekonstrukcijos metu atsakomybę prisiima statybos rangovas ir statinio techninę priežiūrą atliekantis asmuo. Mūsų pareiga – patikrinti dokumentus ir paslėptų darbų aktus, įsitikinti, kad statybos rangovas viską atliko tinkamai, kad priešgaisrinė sistema veikia. Jos pultas, prie kurio visą parą turi budėti atsakingas asmuo, buvo įrengtas priimamajame. Taigi ikiteisminis tyrimas turi išsiaiškinti, kas budėjo tą parą, ar iš viso toks asmuo buvo.“
Direktorius R. Baniulis dar pridūrė, jog šiuo metu nagrinėjamos visos versijos, o ikiteisminis tyrimas neturėtų labai užtrukti: „Klausimų kyla daug. Kodėl mums buvo taip vėlai pranešta? Beje, pirmą pranešimą gavome iš moters, kuri gyvena už kelių kilometrų nuo Tytuvėnų bažnyčios. Vadinasi, stogas tuo metu jau degė atvira liepsna.“
Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie tarnybos pasirengimą šalčiams, direktorius pažymėjo, kad jų metu šalyje kyla dvigubai daugiau gaisrų nei įprastai. Dažniau dega gyvenamieji namai, nes žmonės intensyviau kūrena krosnis ir šildosi elektriniais prietaisais. Nuo vasario 2 d. ugniagesiai dirba aukštesnės parengties sąlygomis. Atsisakoma išvykimų į nesvarbius gelbėjimo darbus, apriboti ugniagesių fizinės parengties užsiėmimai, ne darbo metu atsakingi pareigūnai budi namuose.
Pasak direktoriaus pavaduotojo V. Kurkulio, esant tokiems šalčiams ugniagesiams sunkiau privažiuoti prie vandens šaltinių, iš jų tiekti vandenį į gaisro vietą, pailgėja gesinimo laikas. „Vakar kilo 61 gaisras, kai vidutiniškai per parą kildavo apie 30 gaisrų. Dabar daug dažniau dega ne tik gyvenamieji namai, bet ir automobiliai. Ugniagesiai taip pat atlieka civilinės saugos koordinavimą. Kartu su savivaldybėmis stengiamės užtikrinti pagalbą žmonėms, įvykus šiluminių trasų, vandentiekio ar elektros tiekimo avarijoms,“ – kalbėjo V. Kurkulis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento info.
Departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis, direktoriaus pavaduotojas vidaus tarnybos pulkininkas Vygandas Kurkulis ir departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Audrius Čiuplys taip pat atsakė į žurnalistų klausimus apie Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio gaisrą bei ugniagesių parengtį spaudžiant šalčiams.
Departamento direktorius R. Baniulis žurnalistus informavo, kad savivaldybių ugniagesių komandos užtikrina priešgaisrinę saugą kaime. „2009 m. sumažinus valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų biudžetus, reikėjo surasti optimalų būdą, kad skiriamos lėšos būtų panaudotos kuo efektyviau. Optimizacija turėjo vykti savaime – žmonės išeina į pensiją, į kitą darbą, išvažiuoja į užsienį, tiesiog į jų vietą nepriimti kitų darbuotojų. Tačiau per trejus metus 300 žmonių išėjo, o 300 buvo priimta. Be to, savivaldybių komandose dažniausiai budi vienas ugniagesys, kuris ir atvyksta į gaisrą. O gesinti gaisro vienam neįmanoma, turi būti bent du žmonės – vienas dirba prie siurblio, kitas – su gaisriniu švirkštu,“ – sakė direktorius.
Jis pažymėjo, kad tokia situacija netenkino. „Ieškojome kelių ir būdų, kaip ją pakeisti. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandų tinklas mūsų šalyje yra pats tankiausias Baltijos valstybėse. Taigi buvo nutarta laikytis principo: „Geriau mažiau, bet geriau.“ Padalijus biudžetą iš komandų skaičiaus paaiškėjo, kad 40 komandų reikėtų sumažinti, kad likusios 260 galėtų užtikrinti stabilų darbą, jose būtų atnaujinta technika, didėtų žmonių motyvacija ir atlyginimai. Pastaruoju metu buvo nutarta sumažinti tik 23 komandas. Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Rokiškio, Vilkaviškio, nusprendė jas išlaikyti ir užtikrinti, kad jose budėtų po 2 žmones,“ – teigė R. Baniulis.
Direktoriaus pavaduotojas V. Kurkulis akcentavo, kad nuo 2009 m. savivaldybių komandoms daugiau lėšų nebuvo skiriama, o degalai brango, transporto išlaidos didėjo. „Taigi išlaikyti jų visų pasidarė nebeįmanoma. Be to, šiose komandose apie 34 proc. ugniagesių jau yra sulaukę 50 metų, o 16 proc. – per 55 metus. O juk ugniagesio darbas reikalauja daug ištvermės ir fizinių jėgų. Ir medikai nuo 55 metų jau neberekomenduoja dirbti tokio darbo,“ – sakė V. Kurkulis.
Daug klausimų žurnalistai pateikė ir apie Tytuvėnų gaisrą. Į juos atsakė departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas A. Čiuplys: „2009 m. birželio 29 d. Tytuvėnų ansamblis priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymu buvo uždarytas. Tų pačių metų rugsėjo 17 d. išduotas leidimas jį rekonstruoti. Rekonstrukcijos metu atsakomybę prisiima statybos rangovas ir statinio techninę priežiūrą atliekantis asmuo. Mūsų pareiga – patikrinti dokumentus ir paslėptų darbų aktus, įsitikinti, kad statybos rangovas viską atliko tinkamai, kad priešgaisrinė sistema veikia. Jos pultas, prie kurio visą parą turi budėti atsakingas asmuo, buvo įrengtas priimamajame. Taigi ikiteisminis tyrimas turi išsiaiškinti, kas budėjo tą parą, ar iš viso toks asmuo buvo.“
Direktorius R. Baniulis dar pridūrė, jog šiuo metu nagrinėjamos visos versijos, o ikiteisminis tyrimas neturėtų labai užtrukti: „Klausimų kyla daug. Kodėl mums buvo taip vėlai pranešta? Beje, pirmą pranešimą gavome iš moters, kuri gyvena už kelių kilometrų nuo Tytuvėnų bažnyčios. Vadinasi, stogas tuo metu jau degė atvira liepsna.“
Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie tarnybos pasirengimą šalčiams, direktorius pažymėjo, kad jų metu šalyje kyla dvigubai daugiau gaisrų nei įprastai. Dažniau dega gyvenamieji namai, nes žmonės intensyviau kūrena krosnis ir šildosi elektriniais prietaisais. Nuo vasario 2 d. ugniagesiai dirba aukštesnės parengties sąlygomis. Atsisakoma išvykimų į nesvarbius gelbėjimo darbus, apriboti ugniagesių fizinės parengties užsiėmimai, ne darbo metu atsakingi pareigūnai budi namuose.
Pasak direktoriaus pavaduotojo V. Kurkulio, esant tokiems šalčiams ugniagesiams sunkiau privažiuoti prie vandens šaltinių, iš jų tiekti vandenį į gaisro vietą, pailgėja gesinimo laikas. „Vakar kilo 61 gaisras, kai vidutiniškai per parą kildavo apie 30 gaisrų. Dabar daug dažniau dega ne tik gyvenamieji namai, bet ir automobiliai. Ugniagesiai taip pat atlieka civilinės saugos koordinavimą. Kartu su savivaldybėmis stengiamės užtikrinti pagalbą žmonėms, įvykus šiluminių trasų, vandentiekio ar elektros tiekimo avarijoms,“ – kalbėjo V. Kurkulis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento info.
Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.
