2012 m. Gegužės 22 d., Antradienis,
2011 birželio 2 05:17, www.alfa.lt
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas „komercijos planu“ pavadino rengiamą Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo projektą: „Seime tevyksta viena diskusija: apsimokės ar neapsimokės teikti dirbtinio apvaisinimo paslaugą. Kiek valstybei kainuos šios paslaugos kompensavimas?
Man neteko matyti tokių paskaičiavimų. Priimsime įstatymą, bet negalėsime jo įgyvendinti, nes nebus pinigų? Žmonės bus nuvilti, o mes, gydytojai, liksime kalti.“ Gydytojų atstovo paskaičiavimu, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šiam reikalui tektų skirti apie 240 milijonų litų. Šio įstatymo iniciatorius Algis Čaplikas tokią sumą vadina absurdiška. Kuris iš jų nenori ar nemoka skaičiuoti?
Kritikos strėlės įstatymo projekto rengėjams
Šalies gydytojų sąjungos atstovai antradienį spaudos konferencijoje teigė pasisakantys už Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo priėmimą, bet ne su tokiomis teisinėmis ir etinėmis spragomis, kokios yra dabar parengtame minėtame įstatymo projekte. Tačiau didžiausią jų pasipriešinimą sukėlė ne teisiniai ar etiniai įstatymo projekto aspektai, o jame siūlomas išskirtinis dirbtinio apvaisinimo paslaugos kompensavimas.
Iškart po Gydytojų sąjungos surengtos konferencijos šalies Vaisingumo asociacijos atstovai išplatino pranešimą, jog tokiais išgalvotais argumentais tenorima sutrukdyti įstatymo priėmimą.
„Organizacijos, prieštaraujančios bet kokioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms, nuolat ieško vis naujų, iš piršto laužtų argumentų, kad sužlugdytų nevaisingų žmonių viltis susilaukti vaikų. Šį kartą taikiniu tapo nevaisingumo gydymo kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų“, – teigė Rūta Vyšniauskaitė, Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė.
Taigi, kieno argumentai yra iš piršto laužti?
Ne abstraktūs skaičiai, o valstybės pinigai
Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai L. Labanauskas, Agnė Širinskienė ir Danielius Serapinas tvirtino, kad jiems neteko matyti oficialių paskaičiavimų, kiek valstybei kainuotų dirbtinio apvaisinimo paslaugos kompensavimas. „Vyriausybė priėmė sprendimą šios paslaugos vertinimo neatlikti, nors Seimo statuto nustatyta tvarka, turėtų. Įstatymo iniciatoriai buvo įgalioti atlikti paslaugos paskaičiavimą, kas neturi precendento“, – sakė A. Širinskienė.
Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo iniciatorius Algis Čaplikas tvirtino, kad paslaugos įvertinimą „turi padaryti Vyriausybė pagal esamą santykį“. Jo teigimu, Lietuvos gydytojų sąjungos nurodoma paslaugos kompensavimo suma yra melaginga ir absurdiška.
Lietuvos gydytojų sąjungos skaičiavimu, iš metinio Privalomo sveikatos draudimo fondo 2 milijardų biudžeto dirbtinio apvaisinimo paslaugos kompensavimui tektų kasmet atriekti nemažą dalį lėšų, apie 10-15 proc. viso PSDF biudžeto. Pasak gydytojų atstovų, jei per metus apie 4800 asmenų siektų pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo paslauga, o vienos procedūros kaina yra nuo 10-13 tūkst. litų ir, žinant, kad dažniausiai reikia apie penkių tokių procedūrų, per metus susidarytų nuo 48 iki 240 milijonų litų suma, kurią valstybė turėtų kompensuoti.
„To skaičiaus absurdiškumą paliudytų tai, kad 250 milijonų būtų skirti 30 tūkstančių porų. Iš kur tiek paimti? Nelabai įsivaizduoju, iš kur tas skaičius yra, net komentuoti nebejauku. Taip, mes įgaliojome Vyriausybę paskaičiuoti , viena procedūra kainuoja apie 15-25 tūkst. litų. Tai ir paskaičiuokite, kiek galime leisti į metus pagydyti žmonių, 500 šeimų? Tai išeitų ne daugiau 15-20 milijonų litų kasmet. Iš kur 250 milijonų? Gėda Gydytojų sąjungos prezidentui, jis eilinį kartą „susimovė“, – sakė A. Čaplikas.
Išskirtinumo siekis, pažeistų lygybės principą?
„Šiuo metu yra mokama už kas ketvirtą konsultaciją, tokia yra tvarka. Dabar siūloma mokėti už kiekvieną procedūrą, nepriklausomai nuo to, koks bus jos rezultatas. Tokia sąlyga mums yra nepriimtina. Tai yra bendri pinigai, o jei ir bus atskiras finansavimas, kaip siūloma įstatymo projekte, vis tiek bus paimta iš sveikatos priežiūrai skirtų lėšų, – kalbėjo L.Labanauskas. –
Sveikatos paslaugos finansuojamos per Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kitaip nėra. Dirbtinio apvaisinimo paslaugai galiotų visos sąlygos, kaip ir kitoms paslaugoms. Tai yra, kiek Fonde bus pinigų, toks bus ir finansavimas. Tačiau tokio finansavimo įstatymo iniciatoriai nenori. Jie sako: „Niekas nedirbs, nes neapsimokės.“ Ar norime padėti šeimoms, ar norime iš jų uždirbti?“
Gydytojų atstovai ypač piktinosi Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo projekto autorių siekiu išskirti vieną sveikatos paslaugą iš kitų, tai yra, siekti atskiro jos finansavimo. „Toks beprecedentis vienos pacientų grupės išskyrimas iš bendro PSDF biudžeto kelia klausimą, ar jis nepažeidžia LR Konstitucijos ir jos 29straipsnyje įteisintos žmonių lygybės prieš įstatymą principo“, – sakė A. Širinskienė.
Man neteko matyti tokių paskaičiavimų. Priimsime įstatymą, bet negalėsime jo įgyvendinti, nes nebus pinigų? Žmonės bus nuvilti, o mes, gydytojai, liksime kalti.“ Gydytojų atstovo paskaičiavimu, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šiam reikalui tektų skirti apie 240 milijonų litų. Šio įstatymo iniciatorius Algis Čaplikas tokią sumą vadina absurdiška. Kuris iš jų nenori ar nemoka skaičiuoti?
Kritikos strėlės įstatymo projekto rengėjams
Šalies gydytojų sąjungos atstovai antradienį spaudos konferencijoje teigė pasisakantys už Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo priėmimą, bet ne su tokiomis teisinėmis ir etinėmis spragomis, kokios yra dabar parengtame minėtame įstatymo projekte. Tačiau didžiausią jų pasipriešinimą sukėlė ne teisiniai ar etiniai įstatymo projekto aspektai, o jame siūlomas išskirtinis dirbtinio apvaisinimo paslaugos kompensavimas.
Iškart po Gydytojų sąjungos surengtos konferencijos šalies Vaisingumo asociacijos atstovai išplatino pranešimą, jog tokiais išgalvotais argumentais tenorima sutrukdyti įstatymo priėmimą.
„Organizacijos, prieštaraujančios bet kokioms pagalbinio apvaisinimo procedūroms, nuolat ieško vis naujų, iš piršto laužtų argumentų, kad sužlugdytų nevaisingų žmonių viltis susilaukti vaikų. Šį kartą taikiniu tapo nevaisingumo gydymo kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų“, – teigė Rūta Vyšniauskaitė, Vaisingumo asociacijos valdybos pirmininkė.
Taigi, kieno argumentai yra iš piršto laužti?
Ne abstraktūs skaičiai, o valstybės pinigai
Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai L. Labanauskas, Agnė Širinskienė ir Danielius Serapinas tvirtino, kad jiems neteko matyti oficialių paskaičiavimų, kiek valstybei kainuotų dirbtinio apvaisinimo paslaugos kompensavimas. „Vyriausybė priėmė sprendimą šios paslaugos vertinimo neatlikti, nors Seimo statuto nustatyta tvarka, turėtų. Įstatymo iniciatoriai buvo įgalioti atlikti paslaugos paskaičiavimą, kas neturi precendento“, – sakė A. Širinskienė.
Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo iniciatorius Algis Čaplikas tvirtino, kad paslaugos įvertinimą „turi padaryti Vyriausybė pagal esamą santykį“. Jo teigimu, Lietuvos gydytojų sąjungos nurodoma paslaugos kompensavimo suma yra melaginga ir absurdiška.
Lietuvos gydytojų sąjungos skaičiavimu, iš metinio Privalomo sveikatos draudimo fondo 2 milijardų biudžeto dirbtinio apvaisinimo paslaugos kompensavimui tektų kasmet atriekti nemažą dalį lėšų, apie 10-15 proc. viso PSDF biudžeto. Pasak gydytojų atstovų, jei per metus apie 4800 asmenų siektų pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo paslauga, o vienos procedūros kaina yra nuo 10-13 tūkst. litų ir, žinant, kad dažniausiai reikia apie penkių tokių procedūrų, per metus susidarytų nuo 48 iki 240 milijonų litų suma, kurią valstybė turėtų kompensuoti.
„To skaičiaus absurdiškumą paliudytų tai, kad 250 milijonų būtų skirti 30 tūkstančių porų. Iš kur tiek paimti? Nelabai įsivaizduoju, iš kur tas skaičius yra, net komentuoti nebejauku. Taip, mes įgaliojome Vyriausybę paskaičiuoti , viena procedūra kainuoja apie 15-25 tūkst. litų. Tai ir paskaičiuokite, kiek galime leisti į metus pagydyti žmonių, 500 šeimų? Tai išeitų ne daugiau 15-20 milijonų litų kasmet. Iš kur 250 milijonų? Gėda Gydytojų sąjungos prezidentui, jis eilinį kartą „susimovė“, – sakė A. Čaplikas.
Išskirtinumo siekis, pažeistų lygybės principą?
„Šiuo metu yra mokama už kas ketvirtą konsultaciją, tokia yra tvarka. Dabar siūloma mokėti už kiekvieną procedūrą, nepriklausomai nuo to, koks bus jos rezultatas. Tokia sąlyga mums yra nepriimtina. Tai yra bendri pinigai, o jei ir bus atskiras finansavimas, kaip siūloma įstatymo projekte, vis tiek bus paimta iš sveikatos priežiūrai skirtų lėšų, – kalbėjo L.Labanauskas. –
Sveikatos paslaugos finansuojamos per Privalomojo sveikatos draudimo fondą, kitaip nėra. Dirbtinio apvaisinimo paslaugai galiotų visos sąlygos, kaip ir kitoms paslaugoms. Tai yra, kiek Fonde bus pinigų, toks bus ir finansavimas. Tačiau tokio finansavimo įstatymo iniciatoriai nenori. Jie sako: „Niekas nedirbs, nes neapsimokės.“ Ar norime padėti šeimoms, ar norime iš jų uždirbti?“
Gydytojų atstovai ypač piktinosi Pagalbinio (dirbtinio) apvaisinimo įstatymo projekto autorių siekiu išskirti vieną sveikatos paslaugą iš kitų, tai yra, siekti atskiro jos finansavimo. „Toks beprecedentis vienos pacientų grupės išskyrimas iš bendro PSDF biudžeto kelia klausimą, ar jis nepažeidžia LR Konstitucijos ir jos 29straipsnyje įteisintos žmonių lygybės prieš įstatymą principo“, – sakė A. Širinskienė.
Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.
