Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad apie 40 procentų šiuolaikinių vaistų gaminama iš įvairių augalų. Vaistažolės – tai gydomųjų savybių turintys augalai. Žinoma virš 12 000 jų rūšių. Šiandien dauguma žmonių priemonių organizmui stiprinti ir ligoms gydyti ieško vaistinėje, o ne miške ar pievoje.

Ne tik senovės rytiečiai žolelėmis mokėjo gydyti ligas. Daugybę paslapčių, kaip išvengti įvairių negalavimų, žinojo ir mūsų protėviai. Gydymas vaistažolėmis vadinamas fitoterpija (gr. phyton – augalas, therapija – gydymas). Šiuolaikinė medicina taip pat nenusigręžia nuo vaistažolių.

Vaistažolės auga miškuose, upių ir ežerų pakrantėse, pelkėse, laukuose, yra ir specialiai auginamų – vaistinė ramunė, pipirmėtė, vaistinis valerijonas, paprastasis kmynas, paprastasis raudonėlis, vaistinė melisa, vaistinė medetka ir kitos. Gydomąsias vaistažolių savybes lemia veikliosios medžiagos. Jos kaupiasi visame augale arba tik kai kuriose jo dalyse.

Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė sako, kad vaistiniuose augaluose esančios veikliosios medžiagos veikia įvairiai: vienos gerina širdies, virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, kitos – stimuliuoja širdies ir kraujagyslių, centrinę nervų sistemą. Yra medžiagų, kurios veikia raminančiai, lengvina atsikosėjimą, skatina tulžies, šlapimo, prakaito išsiskyrimą, slopina uždegimą, spazmus, naikina mikrobus, stabdo kraujavimą. Daugelis vaistinių augalų yra vitaminingieji, kaip erškėtis, šaltalankis ir kiti.

Čiobrelis, krapas, kmynas, petražolė – prieskoniniai. Kai kurie augalai yra kartu ir vaistingi, ir nuodingi, tai – pakalnutė, kelminis papartis, rusmenė. Iš vaistinių augalų bei jų mišinių gaminami nuovirai, ištraukos, užpilai, sultys, milteliai, tabletės, tepalai. Daromos vaistinių augalų ir jų mišinių gydomosios vonios, inhaliacijos, pavilgai, kokteiliai. Vaistinių augalų preparatai yra ne tokie kenksmingi kaip cheminiai, rečiau sukelia alergiją. Todėl jie nuo seno vartojami medicinoje, ypač – liaudies.

Rūta Babravičienė pataria vaistinius augalus rinkti tada, kada juose yra daugiausiai veikliųjų medžiagų. Stiebai su lapais ir žiedais renkami jų žydėjimo pradžioje, pjaunama viršutinė 25–30 cm stiebo dalis. Pumpurai – beržo, pušies, tuopos, pjaunami su šakutėmis anksti pavasarį, kai pradeda brinkti. Žiedai skinami tik pražydę. Vienų vaistažolių vartojamas visas žiedynas, pvz., ramunės, liepos, šlamučio, kitų graižai, kaip medetkos, arba tik žiedo dalys – rugiagėlės vainiklapiai. Vaisiai renkami visiškai prinokę, išskyrus kmyną, krapą, kalendrą, kurie pjaunami ne visai prinokę, džiovinami, vėliau kuliami. Šaknys ir šakniastiebiai kasami pavasarį arba rudenį, kai sunyksta antžeminės augalo dalys. Žievę geriausia lupti pavasarį, dar lapams neišsiskleidus. Vaistinei žaliavai tinka nesueižėjusi, neapsamanojusi iki 4 metų amžiaus ąžuolo, šaltekšnio, putino žievė.

Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja perspėja, kad vaistažoles turėtų rinkti tik tie, kurie jas labai gerai pažįsta. Vaistinei žaliavai netinka kenksmingomis medžiagomis užteršti augalai (augantys prie chemijos gamyklų, kelių, elektrinių, tvartų, mieste, sąvartynuose), taip pat apdžiūvę, dėmėti, pažeisti ligų ar kenkėjų.

R. Brabravičienė sako, kad surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje ar tamsioje patalpoje arba specialioje džiovykloje. Šaknys ir šakniastiebiai prieš džiovinimą valomi, plaunami, stori – supjaustomi išilgai. Žaliava išdžiūsta per 3–5 dienas. O sauą žaliavą geriausia sudėti į maišus, dėžes ar uždarus indus ir laikyti tamsiose sausose patalpose. Antžeminės vaistažolių dalys tinka vartoti 2 metus, žievė, šaknys ir šakniastiebiai – 3 metus.

Žmogus yra gamtos dalis ir joje yra visko, ko reikia mūsų sveikatai. Gamta numatė, kad kiekviename regione būtų augalų, kurie gydo ir stiprina ten gyvenančius žmones. Kituose kraštuose, kur kitoks klimatas ir gamta, augalai veikia kitaip. Todėl, kaip teigia vaistažolių žinovai, geriausia stiprintis ir gydytis savo krašto augalais. Jų turime užtektinai. Reikia visada atsiminti, kad augalus galima vartoti gydymui tik pasitarus su gydytoju.