Gyventojų skundai dėl nelegalių priemokų ligoninėse ir poliklinikose pasiekė ir valstybės kontrolierių ausis. Jie konstatavo, kad kartais gydymo įstaigos dvigubai uždirba, gaudamos atlygį ir iš pacientų, ir iš ligonių kasų.
Auditoriai ragina netoleruoti dvigubo mokėjimo už gydymo paslaugas, tačiau ligonių kasos tvirtina, kad neturi galių bausti prasižengėlius. Tai esą turėtų daryti sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai. Tik ar to bus imtasi? Kai kurie steigėjai sunkmečiu pamalonino medicinos įstaigų vadovus ir padidino jiems atlyginimus.
Turės grąžinti pinigus
Konstitucijoje įteisintas nemokamas gydymas, tačiau ir politikai, ir gydytojai, ir pacientai pripažįsta, kad nemokama medicina Lietuvoje – tik afiša. Tai konstatavo ir valstybės kontrolieriai, vertinę privalomojo sveikatos draudimo panaudojimo efektyvumą. Anot auditorių, netoleruotina, kad pacientai gydymo įstaigose moka ir už tokias paslaugas, už kurias lėšas skiria ligonių kasos. Taigi už tas pačias paslaugas gydymo įstaigoms tenka dvigubas mokestis.
Ligonių kasos (LK) taip pat konstatuoja, kad dažnėja gyventojų skundų dėl priemokų sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau LK sako, jog neturi galių nubausti pažeidėjus. Tai esą turėtų daryti gydymo įstaigų steigėjai.
Anot Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos medicinai Reginos Venckienės, šiemet buvo nustatyti du atvejai, kai iš pacientų neteisėtai buvo paimti pinigai už gydymo paslaugas. Abu skundai gauti iš gyventojų, kurie gydėsi Kupiškio ligoninėje. Ši įstaiga įpareigota grąžinti pinigus, o rajono meras informuotas apie prasižengimus.
„Ne iš gero gyvenimo taip atsitinka. Akivaizdu, kad ligoninių finansavimas neadekvatus patiriamoms išlaidoms. Sutinku, kad žmonės neturėtų primokėti, tačiau matome, jog gydymo įstaigoms labai sunku“, – pabarti ligoninės vadovą žadėjo Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis.
LK tyrimą atlieka, kai gaunamas raštiškas skundas. Tačiau žmonės dažniausiai skambina, anonimiškai informuoja apie jiems abejones sukėlusias priemokas.
Ligoninės jaučiasi įkaitėmis
„Vyresnio amžiaus pacientus kamuoja ne viena liga, todėl reikia daugiau medikamentų, daugiau paslaugų. Juk reikia gydyti ne ligą, o ligonį. O kai suteikiame daugiau paslaugų, sukame galvas, kaip išsiversti. Kartais tenka prašyti pacientų, kad jie prisidėtų“, – pripažino Kupiškio ligoninės vadovas Povilas Rimkus.
Kupiškio ligoninės direktorius neslėpė, kad šių metų pradžia galėjo prasidėti bankrotu. Ligoninę išgelbėjo metų pabaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) gauti daugiau nei pusė milijono litų.
„Dvigubo apmokėjimo negali būti“, – kategoriškai teigia Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Kauno ligoninės generalinis direktorius Stasys Gendvilis.
Tačiau LGVS vadovas pabrėžė, kad dėl sumažinto finansavimo gydymo įstaigos tapo įkaitėmis. „Sumažinus gydymo paslaugų balo vertę, gydymo įstaigoms labai sunku verstis. Juk kai kurios paslaugos kainuoja gerokai daugiau nei sumoka ligonių kasos, o nedraustųjų gydymo iš viso niekas nekompensuoja. Tokių kasdien turime po 8–15 – juos turime nuprausti, neretai išblaivinti ir gydyti“, – apmaudavo S.Gendvilis.
GIMTASIS KRAŠTAS
Auditoriai ragina netoleruoti dvigubo mokėjimo už gydymo paslaugas, tačiau ligonių kasos tvirtina, kad neturi galių bausti prasižengėlius. Tai esą turėtų daryti sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai. Tik ar to bus imtasi? Kai kurie steigėjai sunkmečiu pamalonino medicinos įstaigų vadovus ir padidino jiems atlyginimus.
Turės grąžinti pinigus
Konstitucijoje įteisintas nemokamas gydymas, tačiau ir politikai, ir gydytojai, ir pacientai pripažįsta, kad nemokama medicina Lietuvoje – tik afiša. Tai konstatavo ir valstybės kontrolieriai, vertinę privalomojo sveikatos draudimo panaudojimo efektyvumą. Anot auditorių, netoleruotina, kad pacientai gydymo įstaigose moka ir už tokias paslaugas, už kurias lėšas skiria ligonių kasos. Taigi už tas pačias paslaugas gydymo įstaigoms tenka dvigubas mokestis.
Ligonių kasos (LK) taip pat konstatuoja, kad dažnėja gyventojų skundų dėl priemokų sveikatos priežiūros įstaigose. Tačiau LK sako, jog neturi galių nubausti pažeidėjus. Tai esą turėtų daryti gydymo įstaigų steigėjai.
Anot Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojos medicinai Reginos Venckienės, šiemet buvo nustatyti du atvejai, kai iš pacientų neteisėtai buvo paimti pinigai už gydymo paslaugas. Abu skundai gauti iš gyventojų, kurie gydėsi Kupiškio ligoninėje. Ši įstaiga įpareigota grąžinti pinigus, o rajono meras informuotas apie prasižengimus.
„Ne iš gero gyvenimo taip atsitinka. Akivaizdu, kad ligoninių finansavimas neadekvatus patiriamoms išlaidoms. Sutinku, kad žmonės neturėtų primokėti, tačiau matome, jog gydymo įstaigoms labai sunku“, – pabarti ligoninės vadovą žadėjo Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis.
LK tyrimą atlieka, kai gaunamas raštiškas skundas. Tačiau žmonės dažniausiai skambina, anonimiškai informuoja apie jiems abejones sukėlusias priemokas.
Ligoninės jaučiasi įkaitėmis
„Vyresnio amžiaus pacientus kamuoja ne viena liga, todėl reikia daugiau medikamentų, daugiau paslaugų. Juk reikia gydyti ne ligą, o ligonį. O kai suteikiame daugiau paslaugų, sukame galvas, kaip išsiversti. Kartais tenka prašyti pacientų, kad jie prisidėtų“, – pripažino Kupiškio ligoninės vadovas Povilas Rimkus.
Kupiškio ligoninės direktorius neslėpė, kad šių metų pradžia galėjo prasidėti bankrotu. Ligoninę išgelbėjo metų pabaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) gauti daugiau nei pusė milijono litų.
„Dvigubo apmokėjimo negali būti“, – kategoriškai teigia Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Kauno ligoninės generalinis direktorius Stasys Gendvilis.
Tačiau LGVS vadovas pabrėžė, kad dėl sumažinto finansavimo gydymo įstaigos tapo įkaitėmis. „Sumažinus gydymo paslaugų balo vertę, gydymo įstaigoms labai sunku verstis. Juk kai kurios paslaugos kainuoja gerokai daugiau nei sumoka ligonių kasos, o nedraustųjų gydymo iš viso niekas nekompensuoja. Tokių kasdien turime po 8–15 – juos turime nuprausti, neretai išblaivinti ir gydyti“, – apmaudavo S.Gendvilis.
GIMTASIS KRAŠTAS
Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.




