2011 gruodžio 19 05:00, www.alfa.lt
Atsisakyti vieno maisto produkto ar visos grupės – tam reikia daug valios pastangų. Tačiau yra ne toks skausmingas būdas pamažu pereiti prie visavertės mitybos. Tereikia žengti mažą žingsnį: rinktis neapdorotus ryžius, kitas kruopas, miltus ir kepinius iš jų, aliejų, druską, cukrų. Problemų gali kilti tik iš pradžių – teks priprasti prie kitokio, technologiškai nepakeisto produkto kvapo ir skonio.
Priverstiniai arba savanoriški pasirinkimai
Susirūpinti tuo, ką valgo, žmogų priverčia liga arba esminiai pasikeitimai gyvenime, pavyzdžiui, pasirengimas motinystei. „Pakuotė Jūsų suvalgytų balintų ryžių prilygsta pusei pakelio cukraus“, – būsimai motinai pasakė sostinės medikas. Jauna sveika moteris, išgirdusi tokį palyginimą, suprato, kaip dažnai net nepagalvodavo, kokie maisto produktai yra vertingi, o ne skirti vien alkiui nutildyti.
Ar minėto gydytojo žodžiuose yra tiesos? Ar technologiškai apdoroti – rafinuoti, poliruoti – ir visaip kitaip gerinami, švarinami ir balinami maisto produktai suteikia tik sotumo jausmą, bet yra visiškai beverčiai?
„Poliruoti ryžiai turi mažai biologiškai aktyvių medžiagų, nes šios poliravimo metu pašalinamos kartu su luobelėmis. Lieka tik angliavandeninė grūdo dalis. Tame palyginime apie ryžius ir cukrų yra prasmės: naudingiau valgyti nevalytus, nepoliruotus ryžius“, – į klausimą atsakė Rimantas Stukas, Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius.
Pasak mediko, tiek rafinuoti, tiek nerafinuoti maisto produktai yra saugūs. Tačiau rafinuojant arba aukštoje temperatūroje apdorojant maisto produktus, pašalinamos tam tikros naudingos jų dalelės.
„Jos nekelia jokios rizikos sveikatai, tik galbūt sumažina tam tikras juslines savybes, prastesnį kvapą ar išvaizdą. Rafinuotas produktas tampa skaidresniu, gražesniu, – aiškino R. Stukas. –
Biologinė vertė, aišku, yra daug didesnė nerafinuotuose maisto produktuose. Rafinuojant juose gali sumažėti vitaminų, skaidulinių medžiagų, kurios yra biologiškai vertingos. Tai yra svarbu, kai lyginame vieną maisto produktą su kitu. Jei kalbame apie visą racioną, tada esminio skirtumo sveikatai, ar žmogus valgo rafinuotus, ar nerafinuotus maisto produktus, nėra. Tiesiog derėtų maitintis įvairiu visaverčiu maistu. Tada šis klausimas natūraliai atkris.“
Ir vis dėlto, pasiteiravus, kurie maisto produktai yra vertingiausi, profesorius R. Stukas atsakė: „Iš tikrųjų reikėtų rinktis kiek galima mažiau technologiškai apdorotus maisto produktus. Tai žmogaus sveikatai bus geriau, nes jis gaus daugiau biologiškai vertingų medžiagų.“
Juo daugiau perdirbtas, tuo mažiau naudingas
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Daina Juršytė patvirtino, kad mūsų parduotuvių lentynose, o vėliau ir namuose atsiranda vis daugiau rafinuotų produktų: cukraus, aliejaus, valgomosios druskos, sūrių, aukščiausios rūšies miltų, rūkytų mėsos gaminių, šokolado.
Tai reiškia, kad vis daugiau suvalgome perdirbto, apdoroto maisto, kuris yra kaloringas ir turi mažiau biologiškai aktyvių medžiagų. Užtat nerafinuoti angliavandeniai, kurių galima rasti rupioje duonoje, tamsiuose makaronuose ar mažiau apdorotuose grūduose, pavyzdžiui, ryžiuose su luobele, turi didesnę maistinę vertę.
„Kuo daugiau technologinių procesų maisto produktas pereina, tuo mažiau jame yra biologiškai vertingų medžiagų: maistinių skaidulų, vitaminų, mineralinių medžiagų, kurios tų procesų metu pašalinamos“, – teigia visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė.
Visos jos išvardytos organizmui vertingos medžiagos išsaugomos rupiai maltų grūdų duonoje, įvairių rūšių mažai apdorotuose grūduose, lapinėse, ankštinėse daržovėse, vaisiuose ir daržovėse su odele, sėklose. Naudingiausios grūdo dalys yra sėlenos ir gemalai. Sėlenose esančios skaidulinės medžiagos arba ląsteliena gerina virškinimą, mažina vadinamojo blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, padeda iš organizmo šalinti sunkiuosius metalus.
„Sėlenos yra vadinamos organizmo šluota, – vaizdingą posakį primena D. Juršytė ir netrukus paaiškina jo prasmę: – Jei žmogus su maistu gauna per mažai skaidulinių medžiagų, silpnėja jo žarnyno motorika, kietėja viduriai, didėja rizika susirgti kraujotakos bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.“
Remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos visavertės mitybos rekomendacijomis, per dieną turėtume suvalgyti apie pusę kilogramo daržovių ir vaisių, o riebius mėsos ir pieno produktus keisti liesais. Valgyti daugiau žuvies, mažiau konditerijos ir kitų daug cukraus turinčių, taip pat keptų, rūkytų ir sūrių maisto produktų.
Jurgita Ogulevičiūtė Alfa.lt
Priverstiniai arba savanoriški pasirinkimai
Susirūpinti tuo, ką valgo, žmogų priverčia liga arba esminiai pasikeitimai gyvenime, pavyzdžiui, pasirengimas motinystei. „Pakuotė Jūsų suvalgytų balintų ryžių prilygsta pusei pakelio cukraus“, – būsimai motinai pasakė sostinės medikas. Jauna sveika moteris, išgirdusi tokį palyginimą, suprato, kaip dažnai net nepagalvodavo, kokie maisto produktai yra vertingi, o ne skirti vien alkiui nutildyti.
Ar minėto gydytojo žodžiuose yra tiesos? Ar technologiškai apdoroti – rafinuoti, poliruoti – ir visaip kitaip gerinami, švarinami ir balinami maisto produktai suteikia tik sotumo jausmą, bet yra visiškai beverčiai?
„Poliruoti ryžiai turi mažai biologiškai aktyvių medžiagų, nes šios poliravimo metu pašalinamos kartu su luobelėmis. Lieka tik angliavandeninė grūdo dalis. Tame palyginime apie ryžius ir cukrų yra prasmės: naudingiau valgyti nevalytus, nepoliruotus ryžius“, – į klausimą atsakė Rimantas Stukas, Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius.
Pasak mediko, tiek rafinuoti, tiek nerafinuoti maisto produktai yra saugūs. Tačiau rafinuojant arba aukštoje temperatūroje apdorojant maisto produktus, pašalinamos tam tikros naudingos jų dalelės.
„Jos nekelia jokios rizikos sveikatai, tik galbūt sumažina tam tikras juslines savybes, prastesnį kvapą ar išvaizdą. Rafinuotas produktas tampa skaidresniu, gražesniu, – aiškino R. Stukas. –
Biologinė vertė, aišku, yra daug didesnė nerafinuotuose maisto produktuose. Rafinuojant juose gali sumažėti vitaminų, skaidulinių medžiagų, kurios yra biologiškai vertingos. Tai yra svarbu, kai lyginame vieną maisto produktą su kitu. Jei kalbame apie visą racioną, tada esminio skirtumo sveikatai, ar žmogus valgo rafinuotus, ar nerafinuotus maisto produktus, nėra. Tiesiog derėtų maitintis įvairiu visaverčiu maistu. Tada šis klausimas natūraliai atkris.“
Ir vis dėlto, pasiteiravus, kurie maisto produktai yra vertingiausi, profesorius R. Stukas atsakė: „Iš tikrųjų reikėtų rinktis kiek galima mažiau technologiškai apdorotus maisto produktus. Tai žmogaus sveikatai bus geriau, nes jis gaus daugiau biologiškai vertingų medžiagų.“
Juo daugiau perdirbtas, tuo mažiau naudingas
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Daina Juršytė patvirtino, kad mūsų parduotuvių lentynose, o vėliau ir namuose atsiranda vis daugiau rafinuotų produktų: cukraus, aliejaus, valgomosios druskos, sūrių, aukščiausios rūšies miltų, rūkytų mėsos gaminių, šokolado.
Tai reiškia, kad vis daugiau suvalgome perdirbto, apdoroto maisto, kuris yra kaloringas ir turi mažiau biologiškai aktyvių medžiagų. Užtat nerafinuoti angliavandeniai, kurių galima rasti rupioje duonoje, tamsiuose makaronuose ar mažiau apdorotuose grūduose, pavyzdžiui, ryžiuose su luobele, turi didesnę maistinę vertę.
„Kuo daugiau technologinių procesų maisto produktas pereina, tuo mažiau jame yra biologiškai vertingų medžiagų: maistinių skaidulų, vitaminų, mineralinių medžiagų, kurios tų procesų metu pašalinamos“, – teigia visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė.
Visos jos išvardytos organizmui vertingos medžiagos išsaugomos rupiai maltų grūdų duonoje, įvairių rūšių mažai apdorotuose grūduose, lapinėse, ankštinėse daržovėse, vaisiuose ir daržovėse su odele, sėklose. Naudingiausios grūdo dalys yra sėlenos ir gemalai. Sėlenose esančios skaidulinės medžiagos arba ląsteliena gerina virškinimą, mažina vadinamojo blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, padeda iš organizmo šalinti sunkiuosius metalus.
„Sėlenos yra vadinamos organizmo šluota, – vaizdingą posakį primena D. Juršytė ir netrukus paaiškina jo prasmę: – Jei žmogus su maistu gauna per mažai skaidulinių medžiagų, silpnėja jo žarnyno motorika, kietėja viduriai, didėja rizika susirgti kraujotakos bei kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.“
Remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos visavertės mitybos rekomendacijomis, per dieną turėtume suvalgyti apie pusę kilogramo daržovių ir vaisių, o riebius mėsos ir pieno produktus keisti liesais. Valgyti daugiau žuvies, mažiau konditerijos ir kitų daug cukraus turinčių, taip pat keptų, rūkytų ir sūrių maisto produktų.
Jurgita Ogulevičiūtė Alfa.lt
Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.



