2011 spalio 4 14:00, www.kelmiskis.lt
Gražią ir dar maloniai rudeniškai šiltą rugsėjo 23 dienos popietę Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio mokyklos pedagogai vyko į Žemaičių Kalvarijos vidurinę mokyklą.
Visus labai maloniai nuteikė ypač šiltas Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos direktoriaus Z. Garbenčiaus, visų mokytojų bei mokinių sutikimas ir pasveikinimas. Tik atvykus, išgirdome moksleivių, pasitikusių mus ant mokyklos laiptų, dūdų orkestro muzikos garsus. Ypač jaukiai nuteikė draugiškos kolegų šypsenos, nepraslydo pro akis ir specialiai mūsų atvykimui bėgančia eilute parašyti žodžiai mokyklos fojė: „Žmonės iš šilto rankų paspaudimo, nuoširdžių šypsenų, teisingų ir atvirų žodžių, linksmų prisiminimų bei naujų ateities idėjų tarsi iš neregimų gijų sukuria margą ir patvarią draugystės juostą, glaudžiai siejančią kiekvieną jos pynėją. Būkite pasveikinti, mielieji šaukėniškiai, atvykę į mūsų mokyklą, jauskitės drąsiai ir jaukiai“. Šie žodžiai tarsi leitmotyvas lydėjo mus visą susitikimo laiką, atitiko jie visą tos dienos dvasią.
Vėliau visi išsiskirstėme į metodines grupes, kur apžiūrėjome atskirų dalykų kabinetus, dalijomės gerąja patirtimi ir metodine medžiaga.
Po to visi ėjome į Žemaičių Kalvarijos kultūros centrą, kuriame stebėjome šios mokyklos mokinių atliekamą meninę programą.
Pasibaigus meninei programai, vykome į atnaujintą, moderniai sutvarkytą Platelių dvaro muziejų, kur apžiūrėjome restauruotas muziejaus ekspozicijas. Buvo įdomu pamatyti senus, dar iš Platelių ežero dugno ištrauktus ąžuolinius luotus, paklausyti įdomių pasakojimų apie Platelių ežero kilmę. Pasirodo, kad ežero pavadinimas kilęs nuo žemaitiškos frazės „Plate lej“- plačiai lyja. Platelių ežeras yra ledyninės kilmės. Tai didžiausias Žemaitijos ežeras ( 12 kv. kilometrų ), iš vandens kyšo 7 salos, įteka 17 upelių , o išteka tik vienas - Babrungas. Giliausia vieta – 46 metrai. Daugiau kaip prieš 12 tūkstančių metų šiose vietose tūnojo storas ledo luistas, kuris ilgainiui ištirpo, taip ir atsirado ežeras.
Pats Platelių miestelis yra vakariniame Platelių ežero krante. Tai labai graži Žemaitijos vieta. Trys keliai veda į Platelius ir visi nardo kalvomis. Važiuojant vingiuotais keliukais, staiga prieš akis atsiveria nuostabaus grožio panorama ir Platelių ežero vandenys. Šias vietoves labai mėgo rašytojas A. Vienuolis.
Įdomi Platelių dvaro istorija. Platelių dvaras priklausė Chodkevičiams, Valavičiams, Oginskiams, o nuo 18 a. pabaigos iki 1940 m. – prancūzų grafų Šuazelių Gufjė nuosavybė. Pasirodo, jog grafai Šuazeliai buvo Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI giminaičiai, į mūsų kraštus atsikėlę po 1789 metų Prancūzijos didžiosios revoliucijos. Į carinę Rusiją nuo revoliucijos pabėgusį grafą Šuazelį Gufjė imperatorius Pavlas I apdovanojo didelėmis valdomis buvusioje LDK teritorijoje. Viena iš tų valdų – Platelių dvaras.
Šuazelių dvaras garsėjo pieno produktais. Vakarų Europos didžiūnų rūmus pasiekdavo bruknių, spanguolių, tekšių pienas. Šios uogos savotiškai užkonservuodavo pieną ir jis išlaikydavo gan ilgus pervežimus, o su niekuo nepalyginamas skonis pelnė Šuazelių dvaro pienui daugybę komplimentų, kaip ir čia anksčiau gaminamas vėžių sviestas.
Gaila, bet Šuazelių dvaro rūmų nebėra – jis sudegė 1943 metais. Liko tik sodybos fragmentai. Restauruotame dvaro svirne šiuo metu galima pamatyti įdomią, kaip teigia šeimininkai, vienintelę tokią Lietuvoje Užgavėnių kaukių kolekciją.
Platelių dvaro muziejaus ekspozicijos išties įdomios – grožėjomės šiuolaikiškai įrengtu gamtos kampeliu, klausėme paukščių giesmių įrašų, apžiūrėjome sukauptus valstietiškus buities ir darbo įrankius, senovinių koklių, puodų, žalvarinių papuošalų kolekcijas, tyrinėjome žemėlapius, skaitėme aprašymus.
Gražus ir Platelių dvaro parkas, užimantis apie 6 ha. Jame auga 20 m. aukščio, apie 7 m. apimties medis – Raganos uosis. Pasakojama, jog gūdžiomis naktimis ir dabar čia renkasi raganos...
Netoli Žemaičių Kalvarijos (4 km.) yra poeto V. Mačernio gimtinė – Šarnelės kaimas. Poetas ir palaidotas tėviškėje. V. Mačernio gimtosios sodybos vieta įrašyta į Respublikos kultūros vertybių registrą.
Vėliau nuo aukštos kalvos grožėjomės Gardų ozo apylinkių grožiu, į širdis panašiais vandens telkiniais. Pasivaikščioję Gardų ozo pažintiniu taku, gerai nusiteikę po turiningos ekskursijos, grįžome į mokyklą.
Mokykloje apžiūrėjome jau visų kolegų kabinetus, susipažinome su darbo sąlygomis, toliau dalinomės gerąja patirtimi.
Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio vidurinės mokyklos direktorius A. Armalis ne tik dėkojo kolegoms už tokį svetingą priėmimą, bet ir pakvietė atvykti į mūsų mokyklą.
Po nuotaikingos vakaronės, patyrę daug gerų emocijų, pasisėmę naujų idėjų, grįžome namo.
Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio mokyklos info.
Visus labai maloniai nuteikė ypač šiltas Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos direktoriaus Z. Garbenčiaus, visų mokytojų bei mokinių sutikimas ir pasveikinimas. Tik atvykus, išgirdome moksleivių, pasitikusių mus ant mokyklos laiptų, dūdų orkestro muzikos garsus. Ypač jaukiai nuteikė draugiškos kolegų šypsenos, nepraslydo pro akis ir specialiai mūsų atvykimui bėgančia eilute parašyti žodžiai mokyklos fojė: „Žmonės iš šilto rankų paspaudimo, nuoširdžių šypsenų, teisingų ir atvirų žodžių, linksmų prisiminimų bei naujų ateities idėjų tarsi iš neregimų gijų sukuria margą ir patvarią draugystės juostą, glaudžiai siejančią kiekvieną jos pynėją. Būkite pasveikinti, mielieji šaukėniškiai, atvykę į mūsų mokyklą, jauskitės drąsiai ir jaukiai“. Šie žodžiai tarsi leitmotyvas lydėjo mus visą susitikimo laiką, atitiko jie visą tos dienos dvasią.
Vėliau visi išsiskirstėme į metodines grupes, kur apžiūrėjome atskirų dalykų kabinetus, dalijomės gerąja patirtimi ir metodine medžiaga.
Po to visi ėjome į Žemaičių Kalvarijos kultūros centrą, kuriame stebėjome šios mokyklos mokinių atliekamą meninę programą.
Pasibaigus meninei programai, vykome į atnaujintą, moderniai sutvarkytą Platelių dvaro muziejų, kur apžiūrėjome restauruotas muziejaus ekspozicijas. Buvo įdomu pamatyti senus, dar iš Platelių ežero dugno ištrauktus ąžuolinius luotus, paklausyti įdomių pasakojimų apie Platelių ežero kilmę. Pasirodo, kad ežero pavadinimas kilęs nuo žemaitiškos frazės „Plate lej“- plačiai lyja. Platelių ežeras yra ledyninės kilmės. Tai didžiausias Žemaitijos ežeras ( 12 kv. kilometrų ), iš vandens kyšo 7 salos, įteka 17 upelių , o išteka tik vienas - Babrungas. Giliausia vieta – 46 metrai. Daugiau kaip prieš 12 tūkstančių metų šiose vietose tūnojo storas ledo luistas, kuris ilgainiui ištirpo, taip ir atsirado ežeras.
Pats Platelių miestelis yra vakariniame Platelių ežero krante. Tai labai graži Žemaitijos vieta. Trys keliai veda į Platelius ir visi nardo kalvomis. Važiuojant vingiuotais keliukais, staiga prieš akis atsiveria nuostabaus grožio panorama ir Platelių ežero vandenys. Šias vietoves labai mėgo rašytojas A. Vienuolis.
Įdomi Platelių dvaro istorija. Platelių dvaras priklausė Chodkevičiams, Valavičiams, Oginskiams, o nuo 18 a. pabaigos iki 1940 m. – prancūzų grafų Šuazelių Gufjė nuosavybė. Pasirodo, jog grafai Šuazeliai buvo Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI giminaičiai, į mūsų kraštus atsikėlę po 1789 metų Prancūzijos didžiosios revoliucijos. Į carinę Rusiją nuo revoliucijos pabėgusį grafą Šuazelį Gufjė imperatorius Pavlas I apdovanojo didelėmis valdomis buvusioje LDK teritorijoje. Viena iš tų valdų – Platelių dvaras.
Šuazelių dvaras garsėjo pieno produktais. Vakarų Europos didžiūnų rūmus pasiekdavo bruknių, spanguolių, tekšių pienas. Šios uogos savotiškai užkonservuodavo pieną ir jis išlaikydavo gan ilgus pervežimus, o su niekuo nepalyginamas skonis pelnė Šuazelių dvaro pienui daugybę komplimentų, kaip ir čia anksčiau gaminamas vėžių sviestas.
Gaila, bet Šuazelių dvaro rūmų nebėra – jis sudegė 1943 metais. Liko tik sodybos fragmentai. Restauruotame dvaro svirne šiuo metu galima pamatyti įdomią, kaip teigia šeimininkai, vienintelę tokią Lietuvoje Užgavėnių kaukių kolekciją.
Platelių dvaro muziejaus ekspozicijos išties įdomios – grožėjomės šiuolaikiškai įrengtu gamtos kampeliu, klausėme paukščių giesmių įrašų, apžiūrėjome sukauptus valstietiškus buities ir darbo įrankius, senovinių koklių, puodų, žalvarinių papuošalų kolekcijas, tyrinėjome žemėlapius, skaitėme aprašymus.
Gražus ir Platelių dvaro parkas, užimantis apie 6 ha. Jame auga 20 m. aukščio, apie 7 m. apimties medis – Raganos uosis. Pasakojama, jog gūdžiomis naktimis ir dabar čia renkasi raganos...
Netoli Žemaičių Kalvarijos (4 km.) yra poeto V. Mačernio gimtinė – Šarnelės kaimas. Poetas ir palaidotas tėviškėje. V. Mačernio gimtosios sodybos vieta įrašyta į Respublikos kultūros vertybių registrą.
Vėliau nuo aukštos kalvos grožėjomės Gardų ozo apylinkių grožiu, į širdis panašiais vandens telkiniais. Pasivaikščioję Gardų ozo pažintiniu taku, gerai nusiteikę po turiningos ekskursijos, grįžome į mokyklą.
Mokykloje apžiūrėjome jau visų kolegų kabinetus, susipažinome su darbo sąlygomis, toliau dalinomės gerąja patirtimi.
Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio vidurinės mokyklos direktorius A. Armalis ne tik dėkojo kolegoms už tokį svetingą priėmimą, bet ir pakvietė atvykti į mūsų mokyklą.
Po nuotaikingos vakaronės, patyrę daug gerų emocijų, pasisėmę naujų idėjų, grįžome namo.
Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio mokyklos info.
Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.








