2011 gruodžio 5 07:36, www.delfi.lt
"Snoro" banko klientai dar ilgai jaus aferos padarinius. Valdžios atstovai bando sulaikyti banko vadovus, o gyventojai vis garsiau prabyla apie banko pinkles, į kurias pateko ir viena kelmiškė.
Kelmės rajono gyventoja Milda (straipsnyje minimų pašnekovų tikri vardai ir pavardės žinomos – aut. past.) guodėsi, kad per „Snoro“ platintas obligacijas ji prarandanti ne tik savo santaupas, bet ir senelio jai paliktą palikimą.
Nukentėjusioji pasakojo, kad apie obligacijas nieko nežinojusi, bet turėjusi keletą terminuotų indėlių tame banke. Šių metų spalio viduryje jai paskambinusi Raseinių „Snoro“ darbuotoja Gintarė ir pasiūliusi indėlius pakeisti obligacijomis, nes sąlygos tokios pat, o palūkanos būsiančios didesnės.
Palūkanos – fiksuotos, tai ir rizikos jokios nėra,juk čia ne akcijų biržos, kuriose palūkanų dydžiai nuolat svyruoja. Su šia darbuotoja Milda bendravo ir anksčiau, todėl ja patikėjo. „Maniau, jei pažįstamas banko žmogus taip siūlo... Nuvažiavau, nutraukiau visas terminuotų indėlių sutartis, sudėjau santaupas krūvon, kiek trūko iki apvalios sumos, pridėjau grynaisiais ir... nusipirkau obligacijų už trijų kartų gyvenimus“, – pasakojo patikli Kelmės rajono gyventoja.
Yra ir daugiau nukentėjusiųjų, kurie buvo paraginti „Snoro“ banko darbuotojų terminuotus indėlius keisti obligacijomis. „Bet aš ir šiandien nesuprantu, kodėl taip buvo daroma? Juk mano pinigus jie vis tiek jau turėjo. Gal todėl, kad nuo obligacijų bankui nereikėjo mokėti garantijų fondui?“ – retoriškai klausė Milda. Moteris įtaria, kad „Snoro“ banko darbuotojai turėjo nurodymus iš savo vadovybės privilioti kuo daugiau nedraustų pinigų, nes gundyta labai atkakliai.
Kilus skandalui, Milda paskambino banko darbuotojai Gintarei. „Man pasirodė, kad ji labai sutrikusi. Guodėsi, kad bijo išeiti į gatvę, į parduotuvę, nes sulaukianti nukentėjusių klientų grasinimų“, – pasakojo nuo banko nukentėjusi Milda.
Likviduotame banke savo santaupas prarandančius žmones labiausiai skaudina net ne tai, kad jie praranda viską, ką užgyvenę, o valdžios politika šiuo klausimu ir netgi atviras kaltinimas, neva gyventojai patys prisidirbo, kad pasitikėjo.
„Labiausiai esame kalti, kad dar tikėjome tokia valstybe, joje dirbančiu Lietuvos banku su 11 departamentų ir 6 savarankiškais skyriais, tarp jų – ir rizikos valdymo skyrius bei departamentas, tiesiogiai atsakingas už komercinių bankų kontrolę. Mes kalti, kad tikėjome, jog jie iš tiesų tikrina, kontroliuoja, o „Snoro“ bankas yra vienas iš geriausiųjų. Rodos, taip buvo skelbiama tikrintojų ataskaitose“, – apmaudo neslėpė Milda.
Kelmės rajono gyventoja Milda (straipsnyje minimų pašnekovų tikri vardai ir pavardės žinomos – aut. past.) guodėsi, kad per „Snoro“ platintas obligacijas ji prarandanti ne tik savo santaupas, bet ir senelio jai paliktą palikimą.
Nukentėjusioji pasakojo, kad apie obligacijas nieko nežinojusi, bet turėjusi keletą terminuotų indėlių tame banke. Šių metų spalio viduryje jai paskambinusi Raseinių „Snoro“ darbuotoja Gintarė ir pasiūliusi indėlius pakeisti obligacijomis, nes sąlygos tokios pat, o palūkanos būsiančios didesnės.
Palūkanos – fiksuotos, tai ir rizikos jokios nėra,juk čia ne akcijų biržos, kuriose palūkanų dydžiai nuolat svyruoja. Su šia darbuotoja Milda bendravo ir anksčiau, todėl ja patikėjo. „Maniau, jei pažįstamas banko žmogus taip siūlo... Nuvažiavau, nutraukiau visas terminuotų indėlių sutartis, sudėjau santaupas krūvon, kiek trūko iki apvalios sumos, pridėjau grynaisiais ir... nusipirkau obligacijų už trijų kartų gyvenimus“, – pasakojo patikli Kelmės rajono gyventoja.
Yra ir daugiau nukentėjusiųjų, kurie buvo paraginti „Snoro“ banko darbuotojų terminuotus indėlius keisti obligacijomis. „Bet aš ir šiandien nesuprantu, kodėl taip buvo daroma? Juk mano pinigus jie vis tiek jau turėjo. Gal todėl, kad nuo obligacijų bankui nereikėjo mokėti garantijų fondui?“ – retoriškai klausė Milda. Moteris įtaria, kad „Snoro“ banko darbuotojai turėjo nurodymus iš savo vadovybės privilioti kuo daugiau nedraustų pinigų, nes gundyta labai atkakliai.
Kilus skandalui, Milda paskambino banko darbuotojai Gintarei. „Man pasirodė, kad ji labai sutrikusi. Guodėsi, kad bijo išeiti į gatvę, į parduotuvę, nes sulaukianti nukentėjusių klientų grasinimų“, – pasakojo nuo banko nukentėjusi Milda.
Likviduotame banke savo santaupas prarandančius žmones labiausiai skaudina net ne tai, kad jie praranda viską, ką užgyvenę, o valdžios politika šiuo klausimu ir netgi atviras kaltinimas, neva gyventojai patys prisidirbo, kad pasitikėjo.
„Labiausiai esame kalti, kad dar tikėjome tokia valstybe, joje dirbančiu Lietuvos banku su 11 departamentų ir 6 savarankiškais skyriais, tarp jų – ir rizikos valdymo skyrius bei departamentas, tiesiogiai atsakingas už komercinių bankų kontrolę. Mes kalti, kad tikėjome, jog jie iš tiesų tikrina, kontroliuoja, o „Snoro“ bankas yra vienas iš geriausiųjų. Rodos, taip buvo skelbiama tikrintojų ataskaitose“, – apmaudo neslėpė Milda.
Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.





