2012 sausio 2 07:33, www.etaplius.lt
Skylėtas biudžetas ir taupymo planai spaudžia ne tik Šiaulių miesto, bet ir regiono bei visos Lietuvos savivaldybes.Savaitraštis „Šiauliai plius“ Kelmės, Joniškio ir Šiaulių rajono merų klausė, kokie buvo praėję metai ir ko vertėtų laukti kitąmet. Radviliškio mero atsakymų, deja, nespėjome sulaukti.
Susidaro įspūdis, kad ir Kelmės, ir Šiaulių rajono valdžia investuoja labiau į aplinkos gražinimo projektus, nesivargindama ieškoti ir kurti projektų, kurie skatintų naujų darbo vietų kūrimą, nors nedarbas – pagrindinė regiono problema.
Pagal regiono projektų įgyvendinimo rezultatus Šiaulių miesto ir Radviliškio rajono savivaldybės pirmauja ne tik regione, bet ir gerokai lenkia šalies vidurkį. Beje, dar prieš mėnesį niekas nebūtų drįsęs ginčytis, kad Radviliškio rajono savivaldybė yra geras pavyzdys, kaip turi būti tvarkomasi. Dabar daugelio nuomonė būtų kita.
Kol kas tik aišku, kad jei ne Europos Sąjungos lėšos, šalies regionai ne tik apmirtų, bet ir pradėtų ristis žemyn.
Projektų nestinga, trūksta tik darbo vietų
Kelmės rajono savivaldybės meras Kostas Arvasevičius įvardijo pagrindinį savivaldybės rūpestį – tikslingai nukreiptas investicijas, kad būtų kuriamos darbo vietos. Atrodo, kad valdžiai su šia problema susidoroti nesiseka, nes pagrindinė miesto ir rajono problema jau daugelį metų ta pati – darbo vietų stygius. Už ES pinigus kuriami vėliau problema tampantys socialiniai būstai, tvarkoma miesto aplinka. Tačiau neturint darbo nedžiugina ir gražus miestas – storu pudros ir kosmetikos sluoksniu gali sužavėti tik trumpai užklydusį prašalaitį.
- Kokie nuveikti darbai ir pagrindiniai savivaldybės rūpesčiai?
- Ataskaitą apie nuveiktus darbus per pirmuosius kadencijos metus rinkėjams pateiksiu kovo mėnesį, kai bus aiškūs visi finansiniai rodikliai.
Pagrindinis savivaldybės rūpestis – investicijos, nes jos gerina gyvenimo ir paslaugų kokybę, mažina energetinių resursų poreikį, padeda racionaliau panaudoti savivaldybės turtą. Taip kuriamos ir naujos darbo vietos, skatinamas vartojimas.
Šiuo metu, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, įgyvendinami 53 projektai, kurių projektinė skaičiuojamoji vertė 113,2 mln. litų.
Kadangi visus pradėtus projektus nelengva net išvardyti, paminėsiu, kad kitąmet svarbiausia bus baigti Kelmės, Tytuvėnų ir pradėti Užvenčio vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimo darbus, pastatant valymo įrenginius. Remonto darbų pabaigos laukia Kražių gimnazijos ir „Aukuro“ vidurinės mokyklos, Tytuvėnų lopšelio-darželio, Šedbarų vaikų darželio darbuotojai. Kelmėje bus tęsiami daugiabučių namų šiltinimo ir miesto teritorijos tvarkymo darbai. Tytuvėnuose bus baigta Sedulos gatvės rekonstrukcija ir pradėti Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir kitų pastatų atnaujinimo bei Citavičiaus gatvės rekonstrukcijos darbai.
Dėl lėšų trūkumo gali užsitęsti Kelmės kultūros centro atnaujinimo ir suplanuotų naujų objektų statybos darbai.
Kitąmet daug projektų bus pradėta įgyvendinti ir kaime, sudarant geresnes sąlygas bendruomenių veiklai Butkiškėje, Užventyje, Kiaunoriuose, Karklėnuose, Junkiluose ir Pa-gryžuvyje.
Kelmėje prasidės A. Mackevičiaus kvartalo katilinės rekonstrukcija, įrengiant naują katilą medžio drožlėmis kūrenti, ekonomaizerį. Šios investicijos sudarys sąlygas ateityje labai nebedidinti šilumos kainos gyventojams.
- Mero poste Jūs jau dešimtmetį. Kas per tą laiką pasikeitė?
- Kaip buvusiam mokytojui džiugu, kad per tą laiką atnaujinome daug mokyklų pastatų. Jaukios Kelmės J. Graičiūno, Tytuvėnų gimnazijų, Kelmės, „Kražantės“ pagrindinės, Pakražančio, Šaukėnų vidurinių ir kitų mokyklų patalpos. Prisimenu kolegės žodžius: „Ačiū už naują mokyklą, kad galima pasijusti moterimi: ateiti į mokyklą su suknele ir bateliais, be trijų megztinių.“
Iš esmės pasikeitė pati Kelmė: pagražėjo atnaujintais pastatais, šaligatviais, vejomis, skulptūrų akcentais, bendrabučio patalpos pertvarkytos į atnaujintus socialinius būstus. Turime vieną pigiausių Lietuvoje vandenį ir daugiabučių šildymą.
- Kokia didžiausia miesto problema?
- Didžiausia Lietuvos ir kartu Kelmės problema – darbo vietų trūkumas. Po privatizacijos žlugo Kelmės trikotažo fabrikas su filialais Užventyje ir Tytuvėnuose, Kelmės linų fabrikas, MSMV, RSO, duonos kepykla ir kitos įmonės, kuriose dirbo keli tūkstančiai darbuotojų. Išliko tik Kelmės pieninė, dalį statybos darbų apimčių perėmė „Agrotech“, tik kaip grybų pridygo parduotuvių.
Visa tai skaudžiai atsiliepė rajono žmonių gyvenimui. Žinant ir tai, kad žemės ūkyje perspektyvą turi tik vidutiniai ir stambūs ūkiai, galintys naudoti šiuolaikinę techniką, nereikia stebėtis, kiek laisvų darbo rankų liko kaime. Kur žmonėms rasti darbą? Valstybė nuėjo lengviausiu keliu – imk pašalpą. Geriau nedirbti už minimalią algą, bet gauti paramą. O turėtų būti atvirkščiai. Reikia skatinti dirbti sau, kurti darbo vietas kitam, o parama – tik kraštutiniu atveju. Per mažai dėmesio skiriama verslumui, profesinio rengimo sistemai atnaujinti. Kokia nauda iš aukštojo mokslo baigimo diplomo, jei jis nepelno duonos? Gal buvo geriau užsiimti savišvieta ir nenaudoti valstybės lėšų?
- Ar savivaldybė nebando pati spręsti darbo vietų trūkumo problemos? Gal nereikėtų visko užkrauti tik valstybei?
- Savivaldos paskirtis – burti žmones bendrai veiklai, tenkinti socialinius, švietimo, kultūros poreikius, teikti kokybiškas paslaugas, vykdyti valstybės deleguotas funkcijas. Darbo vietų kūrimas nėra tiesioginė savivaldybės paskirtis. Negalime mes kurti darbo vietų savivaldybės administracijoje – didės valdymo išlaidos, negalime nepamatuotai didinti skaičiaus aptarnaujančiose įstaigose – didės paslaugų kaina.
Beveik visą ekonominę veiklą ugdo privatus sektorius. Mūsų įtaka darbo vietų kūrimui nedidelė: verslui plėsti sąlygų sudarymas, žemės nuomos, turto mokesčių nustatymas ir atleidimas nuo jų savo biudžeto sąskaita, smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas per sudarytą fondą iš savo biudžeto, pramoninių parkų kūrimas, gavus valstybės paramą.
Savivaldybė negali disponuoti žeme, nes ne ji savininkė, o valstybė. Investuotojui tenka pirkti jau privatizuotą žemę, o investuojama paprastai ten, kur tikimasi greito pelno, pakankamai pigios darbo jėgos. Kelmė strateginiu, geografiniu požiūriu nėra patraukli pramonės ar logistkos įmonėms steigti, todėl kiekvieną galimą investuotoją priimame pagarbiai. Pagrindinį dėmesį skiriame savivaldybės investicijoms, kurios kuria nors ir laikinas, bet reikalingas darbo vietas.
- Kuo miestas galėtų pasigirti?
- Kelmės rajonas jau kelinti metai – viena saugiausių savivaldybių Lietuvoje. Kad jis toks ir išliktų, dar mažėtų nelaimių kelyje ir nusikaltimų, ruošiamės įgyvendinti kelias programas. Bus įrengta daugiau stebėjimo kamerų Kelmėje, esančios – atnaujintos.
Numatoma efektyviau panaudoti lėšas, skirtas visuomenės saugumui užtikrinti. Pagal projektus įrengsime naujus šaligatvius miestuose, o netolimoje ateityje atnaujinsime pėsčiųjų takus į Naudvarį ir link Kukečių iš Kelmės.
- Kokie biudžeto lūkesčiai?
- 2010 metais patikslintas biudžeto planas – 83,7 mln. Lt, gauta pajamų 85,1 mln. Lt. Per 2011 m. išmokėjome perkeltus įsiskolinimus ir įvykdėme laiku įsipareigojimus bankams.
2011 m. Kelmės rajono savivaldybės biudžetas – 95,88 mln. Lt (kartu su paskolomis). Tikimės, kad ir šiais metais pajamų planas bus įvykdytas. Gruodžio 1 d. duomenimis, gyventojų pajamų mokesčio, gaunamo iš Valstybės iždo, iki metinio plano įvykdymo trūksta 1,722 mln. Lt, o iš Valstybinės mokesčių inspekcijos – 761,5 tūkst. Lt.
Už spalio mėnesį neapmokėtų sąskaitų liko už 88,1 tūkst. Lt (be Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro). Kreditorinis įsiskolinimas gruodžio 1 d. buvo 4 mln. 571 tūkst. Lt (be paskolų). Išmokėjus atlyginimus, pašalpas, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui liktų 1,189 mln. litų skola.
Gruodžio 1 d. duomenimis, panaudota 14,5 mln. paskolų. Didesnių finansinių problemų, tikiuosi, neturėsime.
- Ko palinkėtumėte kraštiečiams?
- Naujieji metai – lyg slenkstis, kurį peržengę galime pradėti viską iš naujo, mažiau dejuoti, daugiau ieškoti galimybių pakeisti savo gyvenimą, atsakingiau rinkti valdžią. Niekas nesukurs gražesnės ir turtingesnės Lietuvos už mus, niekas nepagimdys vaikų už mus, niekas neduos nei meilės, nei laimės, jei patys jos nenorėsime. Laimingų ir darbingų 2012 metų!
Susidaro įspūdis, kad ir Kelmės, ir Šiaulių rajono valdžia investuoja labiau į aplinkos gražinimo projektus, nesivargindama ieškoti ir kurti projektų, kurie skatintų naujų darbo vietų kūrimą, nors nedarbas – pagrindinė regiono problema.
Pagal regiono projektų įgyvendinimo rezultatus Šiaulių miesto ir Radviliškio rajono savivaldybės pirmauja ne tik regione, bet ir gerokai lenkia šalies vidurkį. Beje, dar prieš mėnesį niekas nebūtų drįsęs ginčytis, kad Radviliškio rajono savivaldybė yra geras pavyzdys, kaip turi būti tvarkomasi. Dabar daugelio nuomonė būtų kita.
Kol kas tik aišku, kad jei ne Europos Sąjungos lėšos, šalies regionai ne tik apmirtų, bet ir pradėtų ristis žemyn.
Projektų nestinga, trūksta tik darbo vietų
Kelmės rajono savivaldybės meras Kostas Arvasevičius įvardijo pagrindinį savivaldybės rūpestį – tikslingai nukreiptas investicijas, kad būtų kuriamos darbo vietos. Atrodo, kad valdžiai su šia problema susidoroti nesiseka, nes pagrindinė miesto ir rajono problema jau daugelį metų ta pati – darbo vietų stygius. Už ES pinigus kuriami vėliau problema tampantys socialiniai būstai, tvarkoma miesto aplinka. Tačiau neturint darbo nedžiugina ir gražus miestas – storu pudros ir kosmetikos sluoksniu gali sužavėti tik trumpai užklydusį prašalaitį.
- Kokie nuveikti darbai ir pagrindiniai savivaldybės rūpesčiai?
- Ataskaitą apie nuveiktus darbus per pirmuosius kadencijos metus rinkėjams pateiksiu kovo mėnesį, kai bus aiškūs visi finansiniai rodikliai.
Pagrindinis savivaldybės rūpestis – investicijos, nes jos gerina gyvenimo ir paslaugų kokybę, mažina energetinių resursų poreikį, padeda racionaliau panaudoti savivaldybės turtą. Taip kuriamos ir naujos darbo vietos, skatinamas vartojimas.
Šiuo metu, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, įgyvendinami 53 projektai, kurių projektinė skaičiuojamoji vertė 113,2 mln. litų.
Kadangi visus pradėtus projektus nelengva net išvardyti, paminėsiu, kad kitąmet svarbiausia bus baigti Kelmės, Tytuvėnų ir pradėti Užvenčio vandentiekio ir kanalizacijos tinklų įrengimo darbus, pastatant valymo įrenginius. Remonto darbų pabaigos laukia Kražių gimnazijos ir „Aukuro“ vidurinės mokyklos, Tytuvėnų lopšelio-darželio, Šedbarų vaikų darželio darbuotojai. Kelmėje bus tęsiami daugiabučių namų šiltinimo ir miesto teritorijos tvarkymo darbai. Tytuvėnuose bus baigta Sedulos gatvės rekonstrukcija ir pradėti Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir kitų pastatų atnaujinimo bei Citavičiaus gatvės rekonstrukcijos darbai.
Dėl lėšų trūkumo gali užsitęsti Kelmės kultūros centro atnaujinimo ir suplanuotų naujų objektų statybos darbai.
Kitąmet daug projektų bus pradėta įgyvendinti ir kaime, sudarant geresnes sąlygas bendruomenių veiklai Butkiškėje, Užventyje, Kiaunoriuose, Karklėnuose, Junkiluose ir Pa-gryžuvyje.
Kelmėje prasidės A. Mackevičiaus kvartalo katilinės rekonstrukcija, įrengiant naują katilą medžio drožlėmis kūrenti, ekonomaizerį. Šios investicijos sudarys sąlygas ateityje labai nebedidinti šilumos kainos gyventojams.
- Mero poste Jūs jau dešimtmetį. Kas per tą laiką pasikeitė?
- Kaip buvusiam mokytojui džiugu, kad per tą laiką atnaujinome daug mokyklų pastatų. Jaukios Kelmės J. Graičiūno, Tytuvėnų gimnazijų, Kelmės, „Kražantės“ pagrindinės, Pakražančio, Šaukėnų vidurinių ir kitų mokyklų patalpos. Prisimenu kolegės žodžius: „Ačiū už naują mokyklą, kad galima pasijusti moterimi: ateiti į mokyklą su suknele ir bateliais, be trijų megztinių.“
Iš esmės pasikeitė pati Kelmė: pagražėjo atnaujintais pastatais, šaligatviais, vejomis, skulptūrų akcentais, bendrabučio patalpos pertvarkytos į atnaujintus socialinius būstus. Turime vieną pigiausių Lietuvoje vandenį ir daugiabučių šildymą.
- Kokia didžiausia miesto problema?
- Didžiausia Lietuvos ir kartu Kelmės problema – darbo vietų trūkumas. Po privatizacijos žlugo Kelmės trikotažo fabrikas su filialais Užventyje ir Tytuvėnuose, Kelmės linų fabrikas, MSMV, RSO, duonos kepykla ir kitos įmonės, kuriose dirbo keli tūkstančiai darbuotojų. Išliko tik Kelmės pieninė, dalį statybos darbų apimčių perėmė „Agrotech“, tik kaip grybų pridygo parduotuvių.
Visa tai skaudžiai atsiliepė rajono žmonių gyvenimui. Žinant ir tai, kad žemės ūkyje perspektyvą turi tik vidutiniai ir stambūs ūkiai, galintys naudoti šiuolaikinę techniką, nereikia stebėtis, kiek laisvų darbo rankų liko kaime. Kur žmonėms rasti darbą? Valstybė nuėjo lengviausiu keliu – imk pašalpą. Geriau nedirbti už minimalią algą, bet gauti paramą. O turėtų būti atvirkščiai. Reikia skatinti dirbti sau, kurti darbo vietas kitam, o parama – tik kraštutiniu atveju. Per mažai dėmesio skiriama verslumui, profesinio rengimo sistemai atnaujinti. Kokia nauda iš aukštojo mokslo baigimo diplomo, jei jis nepelno duonos? Gal buvo geriau užsiimti savišvieta ir nenaudoti valstybės lėšų?
- Ar savivaldybė nebando pati spręsti darbo vietų trūkumo problemos? Gal nereikėtų visko užkrauti tik valstybei?
- Savivaldos paskirtis – burti žmones bendrai veiklai, tenkinti socialinius, švietimo, kultūros poreikius, teikti kokybiškas paslaugas, vykdyti valstybės deleguotas funkcijas. Darbo vietų kūrimas nėra tiesioginė savivaldybės paskirtis. Negalime mes kurti darbo vietų savivaldybės administracijoje – didės valdymo išlaidos, negalime nepamatuotai didinti skaičiaus aptarnaujančiose įstaigose – didės paslaugų kaina.
Beveik visą ekonominę veiklą ugdo privatus sektorius. Mūsų įtaka darbo vietų kūrimui nedidelė: verslui plėsti sąlygų sudarymas, žemės nuomos, turto mokesčių nustatymas ir atleidimas nuo jų savo biudžeto sąskaita, smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas per sudarytą fondą iš savo biudžeto, pramoninių parkų kūrimas, gavus valstybės paramą.
Savivaldybė negali disponuoti žeme, nes ne ji savininkė, o valstybė. Investuotojui tenka pirkti jau privatizuotą žemę, o investuojama paprastai ten, kur tikimasi greito pelno, pakankamai pigios darbo jėgos. Kelmė strateginiu, geografiniu požiūriu nėra patraukli pramonės ar logistkos įmonėms steigti, todėl kiekvieną galimą investuotoją priimame pagarbiai. Pagrindinį dėmesį skiriame savivaldybės investicijoms, kurios kuria nors ir laikinas, bet reikalingas darbo vietas.
- Kuo miestas galėtų pasigirti?
- Kelmės rajonas jau kelinti metai – viena saugiausių savivaldybių Lietuvoje. Kad jis toks ir išliktų, dar mažėtų nelaimių kelyje ir nusikaltimų, ruošiamės įgyvendinti kelias programas. Bus įrengta daugiau stebėjimo kamerų Kelmėje, esančios – atnaujintos.
Numatoma efektyviau panaudoti lėšas, skirtas visuomenės saugumui užtikrinti. Pagal projektus įrengsime naujus šaligatvius miestuose, o netolimoje ateityje atnaujinsime pėsčiųjų takus į Naudvarį ir link Kukečių iš Kelmės.
- Kokie biudžeto lūkesčiai?
- 2010 metais patikslintas biudžeto planas – 83,7 mln. Lt, gauta pajamų 85,1 mln. Lt. Per 2011 m. išmokėjome perkeltus įsiskolinimus ir įvykdėme laiku įsipareigojimus bankams.
2011 m. Kelmės rajono savivaldybės biudžetas – 95,88 mln. Lt (kartu su paskolomis). Tikimės, kad ir šiais metais pajamų planas bus įvykdytas. Gruodžio 1 d. duomenimis, gyventojų pajamų mokesčio, gaunamo iš Valstybės iždo, iki metinio plano įvykdymo trūksta 1,722 mln. Lt, o iš Valstybinės mokesčių inspekcijos – 761,5 tūkst. Lt.
Už spalio mėnesį neapmokėtų sąskaitų liko už 88,1 tūkst. Lt (be Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro). Kreditorinis įsiskolinimas gruodžio 1 d. buvo 4 mln. 571 tūkst. Lt (be paskolų). Išmokėjus atlyginimus, pašalpas, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui liktų 1,189 mln. litų skola.
Gruodžio 1 d. duomenimis, panaudota 14,5 mln. paskolų. Didesnių finansinių problemų, tikiuosi, neturėsime.
- Ko palinkėtumėte kraštiečiams?
- Naujieji metai – lyg slenkstis, kurį peržengę galime pradėti viską iš naujo, mažiau dejuoti, daugiau ieškoti galimybių pakeisti savo gyvenimą, atsakingiau rinkti valdžią. Niekas nesukurs gražesnės ir turtingesnės Lietuvos už mus, niekas nepagimdys vaikų už mus, niekas neduos nei meilės, nei laimės, jei patys jos nenorėsime. Laimingų ir darbingų 2012 metų!
Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.




