Praėjusį šeštadienį Kražiuose svečiavosi Lietuvių kilmės misionierius, kunigas Hermanas Šulcas su savo globojamu jaunimu iš Ruandos. Pirmą kartą kelmiškiai galėjo iš arčiau susipažinti su Afrikos kultūra, pasigrožėti tautiniais šokiais ir dainomis.

Į Kražių  bažnyčią ir M. K. Sarbievijaus kultūros centrą misionierius Hermanas Šulcas ir septyni ruandiečiai atkeliavo su misija parodyti bent dalelę ruandietiškos kultūros, kuri išsaugojama kad ir skurdžiomis gyvenimo sąlygomis.

Ruanda yra tris kartus mažesnė už Lietuvą, tačiau joje gyvena tris kartus daugiau žmonių. Tai labai varginga šalis, didžioji dauguma žmonių glaudžiasi iš molio drėbtose trobelėse, dengtose bananų ar kitokiais lapais, turi po mažytį sklypelį žemės, iš kurio ir reikia prasimaitinti.

Ruandiečiai vis dar išgyvena prieš septyniolika metų vykdyto genocido padarinius.  Misionierius pasakojo, kad per 100 dienų buvo išžudyta apie vieną milijoną gyventojų. Be pastogės ir tėvų šilumos liko tūkstančiai našlaičių, kurie nebeturėjo kur glaustis.

Jau trisdešimt metų tarnaudamas Ruandoje, Hermanas Šulcas, savo akimis matydamas skurdo ir nepritekliaus kamuojamas ištisas šeimas ir našlaičius, stengiasi savo jėgos padėti.

Jo įkurtoje Jaunimo sodyboje, tiksliau vaikų namuose gyvena apie 150 našlaičių ir vaikų iš labai vargingų šeimų. Čia ne tik suteikiama pastogė, maitinimas, bet ir skatinamas vaikų užimtumas, lavinimas.

Lietuvių kilmės misionierius Ruandijoje vokiečių ir italų rėmėjų pastangomis įrengė vandens gręžinį, iš kurio žmonėms prieinamas švarus vanduo, pastatė gimnaziją, kurioje mokosi apie 400 vaikų (dabar ši gimnazija - aukštesnioji amatų mokykla), rūpinasi, kad kuo daugiau vaikų galėtų lankyti mokyklą.

Misionieriaus nuveikti darbai ir vykdoma veikla prašviesina ruandiečių gyvenimą.

"Kai manęs klausia, kodėl aš vežu Ruandos vaikus, pavyzdžiui, į Lietuvą, atsakau, jog pirmiausia noriu juos nors trumpam atitraukti nuo tikrovės ir praeities. Visiškai ir visko pamiršti neįmanoma. Tiems vaikams kelionės - atgaiva, galimybė sutikti gerų, nuoširdžių žmonių ir padėkoti būriui pagalbininkų, kurių yra ir Lietuvoje", - „Šiaulių kraštui“ sakė kunigas misionierius.

Kunigo organizuojamos kelionės – vienintelė priemonė jaunimui pamatyti kitokį, turtingesnį, žymiai labiau civilizacijos paliestą pasaulį. Žinoma, savo vizitu ruandiečiai atveža ir dalelę savo kultūros.

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre ruandiečiai šokiu ir dainomis parodė savo kasdienybę. Šokiu buvo pademonstruota momentas, kai kelis kartus per dieną vaikams, keliaujant sudėtingu keliu iki ežero tenka parnešti po 20l gėlo vandens.

Afrikos kultūros atstovų pasirodymas paliko neišdildomą įspūdį, o graudūs jų gyvenimo pasakojimai privertė nubraukti ne vieną ašarą.